V. Dirsė yra mokslininkas, kurį galima vadinti pionieriumi ilgaamžiškumo (angl. longevity) tyrimų srityje Lietuvoje. Jis ne tik aktyviai domisi, kas vyksta pasaulyje, bet ir konsultuoja ilgaamžiškumo klausimais, skaito paskaitas. Mokslininkai, tokie kaip jis, yra pasišovę ne tiesiog padėti dar labiau pratęsti gyvenimo trukmę, pagrindinis tikslas – ilgaamžiškumas išliekant geros sveikatos, skaidraus proto, mėgaujantis gyvenimu, o ne nuolat kovojant su ligomis, rašoma „Sleep fest“ pranešime žiniasklaidai.
Anot eksperto, šiuolaikinis mokslas jau įyra įvardijęs 3 skirtingus parametrus, pagal kuriuos nustatomas konkretaus žmogaus biologinis amžius. Paprastai tariant, pagal pasą jis gali būti vienoks, tačiau ištyrus kelis parametrus gali paaiškėti, jog organizmas yra stipriau arba mažiau „susidėvėjęs“. Tie parametrai yra trys: savotišku chromosomų „ataugų“ vadinamų telomeromis ilgis, molekulės NAD koncentracija kraujyje ir epigenetiniai veiksniai. Bene labiausiai ištirtas yra pirmasis parametras – telomerų ilgis, kuo jos trumpesnės, tuo organizmo „jaunystės statusas“ prastesnis.
Tačiau ne viskas yra nulemta ir neatšaukiama, šiuolaikinis mokslas vis tvirčiau pagrindžia, kokie kasdieniai veiksniai turi įtakos natūraliam organizmo senėjimui.
Kokie įpročiai stabdo senėjimą?
Pasak V.Dirsės, miegas ir jo įtaka žmogaus sveikatai yra vienas „karščiausių“ mokslo tyrinėjimų objektų. Tiesa, vis dar konstatuojama, jog klausimų kol kas daugiau, nei atsakymų. Kita vertus, tyrimas, ieškojęs sąsajų tarp miego ir telomerų ilgio, taigi, ir gyvenimo trukmės, pateikė gana aiškų atsakymą: trumpesnės telomeros buvo nustatytos tų žmonių, kurie skundėsi ilgalaike nemiga ar kitais miego sutrikimais. „Yra ir kita medalio pusė – tyrėjai taip pat nustatė trumpesnes telomeras tų asmenų, kurie „persimiegodavo“, tai yra, miegui skirdavo daugiau negu 8 valandas“, – patikslina V.Dirsė.
Dar vienas veiksnys, kuriam mokslininkai skyrė dėmesio, buvo žmogaus patiriamas stresas. Jau seniai garsiai kalbama, jog jis neigiamai veikia visą organizmą ir atskiras sistemas. „Buvo pastebėta, kad trumpalaikis stresas trumpina telomeras, tačiau ne drastiškai. O apie ilgalaikį chroninį stresą tyrėjai dar nėra sukaupę pakankamai duomenų, kad darytų išvadas“, – komentuoja V.Dirsė.
Lygiai taip pat aktyviai tebetiriama ir mitybos sąsaja su telomerų ilgiu bei biologiniu amžiumi. Medicinos mokslų daktaras sako, jog vieningos mokslo bendruomenės nuomonės nėra, tačiau bendra tendencija matyti. „Net trys mokslininkų studijos pastebėjo, kad Viduržemio jūros dieta prailgina telomeras ir atjaunina biologinį amžių“, – sako V.Dirsė.
Aktyviai sportuojantys žmonės, ko gero, nė neabejoja, jog tai ne tik sutvirtins kūną, galbūt net padės emociškai, bet ir pridės gyvenimo metų. Kiek pagrįsti tokie lūkesčiai? „Mokslininkai pabandė pažiūrėti, kokios įtakos telomerų ilgiui gali turėti aktyvi veikla arba skirtingos sporto rūšys. Paaiškėjo, kad intensyviausiai sportuojančių asmenų telomerų ilgis buvo didžiausias“, – komentuoja V.Dirsė, kartu pabrėždamas, jog visame pasalyje šia tema tebevykdoma daugybė tyrimų.
Nors dalis žmonių galbūt pasakytų, jog telomerų ilgis jiems nelabai rūpi, tad keisti kasdienių įpročių jie nė neketina, mokslininkas kviečia neapsigauti. Anot jo, didelio masto tyrimas JAV atskleidė tiesioginį ryšį tarp trumpesnių telomerų ir rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. „Vėžio sąsajos su telomerų ilgiu yra akivaizdžios. Šių metų meta-analizė parodė, jog yra stiprus ryšys tarp sutrumpėjusių telomerų ir skrandžio, stemplės, šlapimo pūslės vėžinių susirgimų“, – teigia V.Dirsė.
„Jaunystės eliksyro“ recepte – 3 pagrindinės medžiagos
Norint kuo ilgiau išlikti jaunatviškiems, verta ne tik laikytis tam tikrų sveikų įpročių. Tyrėjai jau yra patvirtinę, jog bent kelios medžiagos gali būti įvardintos inovatyviomis „jaunystės eliksyro“ piliulėmis. Jos padeda sustabdyti tam tikrus su senėjimui susijusius procesus žmogaus organizme, tad jis net jaunėja, atsistato.
Tyrėjai jau yra patvirtinę, jog bent kelios medžiagos gali būti įvardintos inovatyviomis „jaunystės eliksyro“ piliulėmis
Šiuo metu aktyviausiai kalbama apie tris medžiagas: nikotinamido mononucleotidą (NMN), augalinį flavanoidą resveratrolį ir CD38 inhibitorius (apigeniną, kvercetiną, 78c). Ypač aktyvus darbas jas tiriant vyksta mokslinėse laboratorijose JAV, Japonijoje, Australijoje. Tačiau globaliame pasaulyje žinios sklinda itin greitai, mokslininkai aktyviai bendrauja, tad ir Lietuvos mokslininkai nėra ilgaamžiškumo temos nuošalyje. Pavyzdžiui, V.Dirsė ilgaamžiškumo tema domisi ir aktyviai dirba jau 17 metų.
Būtent Lietuvoje, Vilniuje, spalio 26 d. vyks pirmasis miegui ir ilgaamžiškumui dedikuotas festivalis Europoje „Sleep Fest“. Jame pranešimus skaitys, diskusijas moderuos ne tik įvairiais aspektais ilgaamžiškumu bei miegu besidomintys, juos tiriantys lietuviai, bet ir ekspertai bei entuziastai iš užsienio.