Tačiau visi vasariški malonumai slepia ir pavojų, kurie gali kelti rimtą grėsmę sveikatai ir nemenkai apkartinti atostogas, ypač, jei sergate širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL).
Aukšta temperatūra, drėgmė ir saulės spinduliai gali paveikti taip žmogui svarbią širdies ir kraujagyslių sistemą, sukelti dehidrataciją, o neretai ir padidinti trombotinių būklių riziką.
Tad kaip planuotis vasaros atostogas kardiovaskulinėmis ligomis sergantiems žmonėms? Kaip apsaugoti savo sveikatą, kai už lango – daugiau nei 30 laipsnių temperatūra, ir ką daryti, jei kelionėje staiga padėjote negaluoti?
Apie rūpinimąsi širdies sveikata ir atostogų planavimą sergant ŠKL pasakoja „Rezus“ klinikos kardiologė Julija Jurgaitytė.
Laikykitės gydytojų nurodymų
Visų pirma, kardiologė atkreipia dėmesį į medikamentų vartojimą. Nors atostogos ir kelionės suteikia gerų emocijų, o tai, anot gydytojos, savaime teigiamai veikia širdį, gerina emocinę būklę, vis dėlto neretai atsipalaidavę žmonės pamiršta arba savavališkai nusprendžia atostogų metu nutraukti gydytojų paskirtus vaistus.
J. Jurgaitytė ragina nenumoti ranka į specialistų rekomendacijas ir paskirtus medikamentus vartoti pagal gydytojo sudarytą planą ar bent jau planuojant atostogas iš anksto pasitarti su šeimos gydytoju ar specialistu dėl galimų medikamentų dozių korekcijos.
„Vasaros sezonas, atostogos ir kelionės – gerų emocijų laikas, tačiau, kad ir kaip būtų, svarbu nepamiršti laikytis gydytojų nustatytų rekomendacijų, ypač, kai kalbame apie paskirtų vaistų vartojimą.
Nepriklausomai nuo to, ar už lango šviečia saulė, ar lyja lietus, ar esate išvykę atostogų, ar namuose, vaistų vartojimas turi būti reguliarus ir šiuo atveju savigyda užsiimti nerekomenduojama“, – sako kardiologė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad temperatūros stulpeliams kylant organizme vyksta pokyčiai, dėl kurių galimi arterinio kraujospūdžio netolygumai, didėja širdies ritmo sutrikimų ar tokių ūmių būklių kaip miokardo infarktas, insultas tikimybė, todėl laikytis gydymo režimo ypač aktualu širdies nepakankamumu, hipertenzija ar bet kuria kita ŠKL sergantiems pacientams.
„Esant aukštam kraujospūdžiui dažnai būna ir padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Tokiu atveju, jei cholesterolio kiekio negalima pakoreguoti mityba, pasitarus su gydytoju, vertėtų apsvarstyti galimybę vartoti cholesterolio kiekį mažinančius vaistus – statinus.
Jie ne tik mažina cholesterolio sintezę organizme, bet ir apsaugo smulkiosiose kraujagyslėse esančias aterosklerozines plokšteles nuo plyšimo“, – sako J. Jurgaitytė ir primena, kad nėra ribojimų rankiniame bagaže vežtis medikamentus, todėl pacientams vertėtų pasiimti ir kitų vaistų, galinčių padėti kontroliuoti kraujospūdį bei malšinti skausmą širdies plote.
Ypač svarbu gerti pakankamai vandens
Neretam atostogos asocijuojasi ne tik su geru oru, bet ir skaniu maistu bei gėrimais – poilsiaudami žmonės mėgaujasi kaloringesniais patiekalais, o vietoj stiklinės vandens neretai renkasi gazuotus gaiviuosius gėrimus, šaltą kavą ar alkoholį.
Vis dėlto esant aukštesnei oro temperatūrai kardiologė rekomenduoja vartoti daugiau vaisių, daržovių ir žuvų produktų, taip pat nepamiršti išgerti bent 1,5–2 litrų vandens per dieną.
„Alkoholio, kofeino ir saldintų gėrimų vartojimas gali paspartinti dehidrataciją ir elektrolitų trūkumą, o tai gali sukelti krūtinės skausmus, galvos svaigimą dėl sulėtėjusios kraujotakos, gali kamuoti ir pykinimas, vėmimas, mieguistumas ar širdies ritmo sutrikimai“, – vardija gydytoja ir pataria vandenį gurkšnoti nuolat, nelaukiant troškulio jausmo.
„Nesvarbu, ar atostogaujate Lietuvoje, ar užsienio šalyse, visada pacientams akcentuoju, kad pagrindiniai mitybiniai elementai širdžiai yra kalis ir magnis – jie taip pat yra statybinė medžiaga visam organizmui, padeda raumenims, o tai ypač aktualu užsiimant intensyvesne fizine veikla“, – papildo J. Jurgaitytė.
Kritiškai įvertinkite kelionės kryptį
Nors rekomendacijų, į kurias šalis geriau nekeliauti sergant ŠKL, nėra, kardiologė pataria vengti „karštųjų taškų“ – šalių, kuriose vyrauja itin aukšta temperatūra ar didelis drėgmės kiekis.
„Širdininkams ar pacientams, kurie yra patyrę infarktinę ar insultinę būklę, rekomenduočiau kritiškai įvertinti kelionės kryptį, atsižvelgiant į tai, ar toje šalyje jie jausis komfortiškai ir gebės iš tiesų pailsėti.
Suprantama, kad infarktą patyręs pacientas nesijaus gerai nuolatos prakaituodamas, prarasdamas didelį kiekį skysčių ar dar blogiau – jausdamas krūtinės skausmus“, – sako J. Jurgaitytė.
Nors yra įsitikinusių, kad esant aukštam kraujospūdžiui lėktuvu skristi nerekomenduojama, gydytoja šį mitą neigia.
Svarbu širdžiai sukurti geras sąlygas, ypač, jei laukia ilgas skrydis, nes lėktuve, kurio patalpa yra kondicionuojama, netenkama daugiau skysčių nei įprastai. Todėl rekomenduojama skrydžio metu nevartoti alkoholio, pirmenybę teikti vandeniui ar arbatai.
Sunegalavę nedelsiant kreipkitės pagalbos
Esant galimybei, specialistė rekomenduoja prieš ilgesnes atostogas apsilankyti pas šeimos gydytoją ar kardiologą, ypač, jei jaučiami širdies ritmo sutrikimai, sveikatos pokyčiai.
Sunegalavus kelionėje būtina nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
„Jei atsirastų tokie požymiai kaip krūtinės skausmas, širdies permušimas, šaltas prakaitas, pykinimas, bendras negerumas, vertėtų neignoruoti širdies siunčiamų signalų ir kreiptis į medikus.
Jei nėra prieigos pas šeimos gydytoją, tokiu atveju reiktų nelaukti ir pasirodyti skubios pagalbos skyriuje“, – pataria kardiologė.
Patarimais, kaip elgtis, jei atostogų užsienyje metu sutrinka sveikata, dalijasi ir kelionių agentūros „West Express“ VIP turizmo skyriaus direktorė V. Kleinienė.
„Atsitikus nelaimei, visų pirma reikėtų kreiptis į aptarnaujančio kelionių operatoriaus atstovą toje šalyje – jis padės susisiekti su gydymo įstaiga ir pranešti draudimo bendrovei, kad bus reikalinga medicininė pagalba.
Draudimo įmonė fiksuos šį atvejį, patvirtins gydymo įstaigai, kad asmuo yra draustas, ir suteiks reikiamas gydymo paslaugas“, – teigia V. Kleinienė.
Dėl šios priežasties kelionių agentūros atstovė prieš kelionę būtinai rekomenduoja pasirūpinti ne tik medicininių išlaidų, bet ir kelionės draudimu. Vis dėlto, asmeniui esant rizikos grupėje, V. Kleinienė ragina planuojant kelionę pirma pasitarti su šeimos gydytoju.
