Lietuviai, lyginant su likusia Europa, jos teigimu, nebeatrodo gerai, priešingai, nei kaimynai estai.
– Kokios esminės priežastys lemia visuomenės nutukimą?
– Sąrašas, kodėl išsivysto nutukimas, vis ilgėjantis. Išskirti pagrindinės priežasties nebegalime, o kai dar prisideda genetiniai faktoriai, aplinkos užterštumas, gretutinės žmonių ligos... Ne paskutinėje vietoje ir mitybos įpročiai. Lietuviams šiek tiek koją kiša ir bulvės, na, ir saiko nebuvimas. Toks mentalitetas mūsų.
– Sakote, kad ir vaišingumas svečiuojantis ne į gera?
– Galime daug ką pakeisti, tarkime, vaišindami svečius pirmiausia nenukraukime viso stalo. Užtektų užkandžių ir pagrindinio patiekalo. Na, ir nepamirškime žuvų, jūros gėrybių ar daržovių patiekalų daugiau gaminti. Kiekvienas galime rinktis sveikesnes alternatyvas.
– O gal bėda, kad nebeliko pasninko? Nors gal šiek tiek gelbėja ir protarpinis badavimas?
– Ryžtantis pasninkui ir protarpiniam badavimui, kad ir 12 valandų, reikėtų įsivertinti gretutines ligas, ar žmogus gali to pasninko laikytis. Bet, aišku, yra pacientų, kuriems protarpinis badavimas tinkamas ir efektyvus.
– Kaip apie nutukimą kalba ir kokias istorijas pasakoja su juo susidūrę? Ar priima save? Ar ieško išeičių, o gal neviltyje ir savęs gailėjime skendi?
– Dažnai ir patys žmonės išpažįsta, kad patys savęs nemėgsta dėl nutukimo. Dažnas save dėl to nuvertina. Dažnam atrodo, kad aplinkiniai dėl per didelio svorio neįvertina. Pasitaiko, kad žmogui tiesiai į akis rėžia, kad šis neturi valios... Bet tiesa ta, kad toks žmogus nėra prastesnis už kitus. Save mylėti būtina kiekvienam, bet įsivertinti, kad didelis svoris sveikatai nėra naudingas, reikėtų.
– Kodėl svarbu, kad su nutukimu susidūrusius asmenis palaikytų ir psichologai? Kam reikia tokio pobūdžio konsultacijų?
– Palaikymas lieknėjant labai svarbus: šis kelias nėra lengvas. Šalia gali pasitaikyti ir visokiausių sutrikimų, kai prireikia psichologinės pagalbos.
– Kokių sunkumų kyla žmonėms dėl nutukimo?
– Susiduriama su per aukštu kraujo spaudimu, diabetu, podagra, širdies ritmo sutrikimais, onkologinėmis ligomis, vaisingumo ir menstruacijų sutrikimais, nekalbant jau apie įvairiausias psichologines ir savivertės problemas, o kur depresija, nerimas ir t.t. Sergamumo sąrašas vis ilgėja ir ilgėja.
– Koks kelias, tiksliau jo pradžia, vaduojantis iš nutukimo? Kas laukia pacientų?
– Pirmojo vizito metu atsirenkame, kas yra sveikatai palankus maistas, o kas ne, ar pakanka jų gyvenime judesio. Na, ir skiriame pusmetį įpročių pokyčiui.
Taip pat prašome pildyti mitybos dienyną (paprasčiausias sąsiuvinukas, į kurį reikia rašytis, kas dedama į burną nenusukant gardžiausių kąsnių, nes reikės gydytojui parodyti).
Po pusmečio svarstoma, kokio sprendimo reikia toliau, galbūt imtis medikamentinio gydymo, o gal ir esamų veiksmų pakanka.
– Ką pacientui suteikia mitybos fiksavimas užrašuose?
– Gydytojas mato, ką ir kiek žmogus valgo, dažnai ir pačiam žmogui tai suteikia sąmoningumo, nes iki tol mano, kad nieko nevalgo, o svoris auga.
– Kada prireikia operacinio kelio?
– Tai priklauso koks nutukimo stažas, kokios kitos ligos. Jei yra daug riebalinio audinio, įsisiūbuoja nesustabdomas procesas, sumažinti svorį dietomis ne visuomet bepapavyksta.
– Jei žmogui kyla dvejonių, ar ne per didelis svoris, ar nėra jis rizikos grupėje, kaip galima pasitikrinti?
– Visuomet tikslinga įsivertinti kūno masės indeksą (galima ir internete įsivesti KMI skaičiuoklę, susirašyti savo ūgį, svorį ir pamatysite, kokia yra situacija). Jis leis pamatyti, ar turite antsvorio. Jei taip nutiko, verta pasitarti su šeimos gydytoju, kad neišsivystytų tam tikros ligos. Jei žmogus nori kalbėtis apie svorį, aiškinamės, ką jau darė, kas pavyko, o kas ne. Įprastai sudarome tolimesnį lieknėjimo planą, paaiškiname, kokia perspektyva.
Daugiau pokalbio detalių galite išgirsti šiame video:
