– Užsiminėta, kad jau ir Lietuvoje atliekamos išmatų transplantacijos siekiant pagerinti pacientų mikrobiotą. Tai kiekvienam prieinamos procedūros ar vis tik labiau išimtiniai atvejai?
– Šios procedūros metu paimamos sveiko žmogaus išmatos, jos paruošiamos ir perkeliamos į sergančio paciento žarnyną tokiu būdu atkuriant žarnyno mikroflorą. Ši procedūra atliekama infekcijos atveju (kuomet nebeveikia antibiotikai).
Procedūra nėra skausminga, bet pacientas užmigdomas. Jei kalbėti apie transplantacijos eigą, tai pirmiausiai parenkamas donoras (juo gali būti ir šeimos narys, gali būti ir anonimas). Jiems būtina sąlyga yra ta, kad jie turi būti sveiki. Atliekama medicininė patikra (šiuo atveju lėtinėmis ligomis sirgęs žmogus nėra tinkamas donoras).
Toliau vyksta išmatų apdorojimas: jos sumaišomos su fiziologiniu tirpalu, paruošiamos procedūrai. Įprastai transplantacija atliekama per kolonoskopiją (per kolonoskopo vamzdelį suleidžiamos paruoštos išmatos tiesiai į storąją žarną), kitas būdas yra nanogastrinis (per nosį kišamas plonas vamzdelis), galima pasitelkti ir klizmą ar kapsulę.
– Ar pasitaiko po šios procedūros nepageidaujamų reakcijų?
– Dažniausios komplikacijos yra pykinimas, viduriavimas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas. Nors ir ne didelė, yra ir infekcijos rizika: nors laboratorijoje donoro išmatos kruopščiai tiriamos, gali pasitaikyti ir atmetimo ar alerginių reakcijų į svetimą mikrobiotą.
Bakterijoms is mikrobiotos patekus į kraujotaką, gali kilti komplikacijų: virškinimo organų sutrikimų, viduriavimo ar disbaktiriozės, yra duomenų ir apie neurologinius pokyčius.
– Galėtume detalizuoti, kokie galimi neurologiniai pokyčiai?
– Nors daug kas nustemba, bet tiek sveika, tiek ir serganti mikrobiota turi įtakos psichinės sveikatos būklei. Todėl mikrobiotos persodinimas turi būti griežtai mediciniškai kontroliuojamas. Lietuvoje jis atliekamas išskirtinai vienu atveju, esant bakterijai, kuri nepasiduoda gydymui antibiotikais.
– Ką tiksliai vadiname mikrobiota? Na, ir kas parodo, kad ji funkcionuoja nepriekaištingai?
– Mikrobiota yra žmogaus organizme esančių mikroorganizmų visuma. Svarbiausios jos funkcijos yra maistinių medžiagų skaidymas, vitaminų sintezė (A, K, B), imuninės sistemos vystymasis, kaulinio audinio tankio reguliavimas, kraujo ląstelių ir riebalinių rūgščių gamyba bei žarnų perestaltikos reguliacija.
Svarbu atsiminti, kad tinkamą mitybą atspindi stabilus svoris, gera savijauta ir nuovargio jausmo nebuvimas.
– Kada žmogaus organizme susiformuoja mikrobiota?
– Nuo pirmosios jo gyvenimo dienos. Tam įtakos turi ir žmogaus gimimo aplinkybės: natūraliai gimęs ar per Cezario pjūvį, maitintas motinos pienu ar mišinuku. Taigi vystytis mikrobiota pradeda žmogui gimus, o nusistovi apie 25-30 metus. Tiesa, genetika nulemia tik 5 proc. mūsų mikrobiotos, o likusi dalis tenka tam, ką mes valgome, kiek miegame, kiek stresuojame.
– Kaip patartumėte elgtis nusilpus žarnyno mikrobiotai?
– Siekiant atkurti mikrobiotą vertėtų pradėti nuo tinkamos mitybos ir sveiko gyvenimo būdo. Taip pat nepamiršti probiotinių kultūrų vartojimo.
Priminsiu, kad probiotikų esama ir fermentuotuose maisto produktuose: jogurte, kefyre, raugintose daržovėse, taip pat prebiotinėse kultūrose. Būtent jos maitina gerąsias bakterijas.
Dažnai sakau, kad probiotikai yra kaip sėklos, užsėjančios žarnyną, o prebiotikai kaip nameliai toms bakterijoms gyventi. Labai svarbu, kad ne tik sėklas sėtume, bet ir namukų būtų, kur galėtų tas probiotikas užsisėti.
Taip pat patariu mažinti perdirbto ir greito maisto, cukraus, nes būtent jie skatina blogųjų bakterijų dauginimąsi. Į mitybą verta įtraukti ir fermentuotų skysčių: jie skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi.
Kitas būdas, kaip reikėtų tausoti mūsų mikrobiotą, yra gyvenimo būdo korekcija. Taip pat streso mažinimas, fizinio aktyvumo didinimas. Pagal pasaulines rekomendacijas kasdien turėtume nukeliauti bent 15 tūkst. žingsnių, na, ir miegoti ne mažiau 7–9 val.
Taip pat vengti perteklinio antibiotikų ir vaistų nuo uždegimo vartojimo, kas yra šių dienų siaubas. Būtent tai tampa lemiančiais veiksniais mūsų žarnynui. Prisiminkime, kad maži įpročiai daro didelį pokytį.
– Ką rodo atlikti tyrimai, kuriuose lyginama lietuvių ir kitų tautų žmonių mikrobiota?
– Lietuvių mikrobiota atrodo visai neblogai ES šalių kontekste. Tik norėtųsi, kad žmonės suprastų, jog žarnyno sveikata veikia ne tik virškinimą, bet ir bendrą savijautą, imuninę sistemą, psichologinę būseną.
