Į šiuos klausimus atsako postimees.ee, remdamiesi kasvaja.net informacija.
1. Mutacijos ir paveldimumas
Vėžį sukelia atsitiktinės genomo mutacijos. Tik apie dešimt procentų navikų atsiranda paveldimumo priežasčių. 90 procentų vėžį sukeliančių mutacijų yra atsitiktinės ir atsiranda tik tame auglyje, todėl palikuonims jos neperduodamos.
2. Proveržis moksliniuose tyrimuose
Pirmieji su vėžiu susiję genai buvo atrasti aštuntajame dešimtmetyje.
3. Ankstyva diagnostika
Norint tinkamai ir veiksmingai gydyti, būtina teisingai diagnozuoti vėžį, nes kiekvienai vėžio rūšiai reikalingas specialus gydymo planas. Jei vėžys buvo pastebėtas anksti, labiau tikėtina, kad jis gerai reaguos į gydymą. Ankstyvas aptikimas pagerina pasveikimo perspektyvas, sumažina ligų riziką ir suteikia pigesnių gydymo galimybių.
4. Vyksta genetiniai tyrimai
Žmonės turi apie 20 000 genų. Šiuo metu žinoma, kad iš jų su vėžiu susiję apie 300. Moksliniuose tyrimuose nuolat atrandama naujos informacijos apie genus.
5. Dažnėja
Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, kasmet pasaulyje diagnozuojama daugiau nei 18 milijonų naujų vėžio atvejų, o nuo klastingos ligos miršta maždaug 9 milijonai gyventojų.
Lietuvos vidurkis yra prastesnis nei ES, t. y. mūsų šalyje 576,5 naujų atvejų tenka 100 tūkst. gyventojų. O vyrų sergamumas vėžiu maždaug 64 proc. didesnis nei moterų.
6. Individualus gydymas
Vėžio gydymo metodas priklauso nuo vėžio tipo ir jo progresavimo. Kai kuriems vėžiu sergantiems pacientams taikomas tik vieno tipo gydymas, tačiau daugeliu atvejų, pavyzdžiui, operacija derinama su chemoterapija ir (arba) spinduliniu terapija. Vis dažniau taikoma imunoterapija, hormonų terapija.
7. Aplinkos veiksniai
Be atsitiktinumo, mutacijų vystymuisi įtakos turi ir aplinkos veiksniai. Pavyzdžiui, dieta ar rūkymas yra glaudžiai siejami su vėžiu.
