Cituoja melagienų skleidėją
Filmuku, kuriame kažkokia moteris angliškai pasakoja apie cholesterolį, šiomis dienomis pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos. Anksčiau juo dalijosi kita šio socialinio tinklo vartotoja iš Ukrainos.
Kadre matomas vandens ženklas nuveda į treneriu prisistatančio rusakalbio vyro paskyrą „Instagram“. Čia dar rugpjūčio pabaigoje buvo paskelbtas tas pats filmukas. Jis jau peržiūrėtas 1,2 mln. kartų.
Internautas prie vaizdo įrašo nurodęs vardą – Barbara O'Neal. Greičiausiai tai yra kalbančioji.
„Prieš 40 metų cholesterolio kiekis kraujyje buvo 300 mg/dL. Ir tai buvo visiškai normalu, – kadre nematomai auditorijai pasakoja ji. – O ką jie tau sako šiandien, jei turi 300?“
Anot moters, šiandien sakoma, kad cholesterolio kiekis kraujyje negali viršyti 190 miligramų dekalitre (1/10 litro), bet „nori, kad nuleistum iki 150“.
Ji dar prideda, kad cholesterolis saugo smegenis – riebiausią kūno organą – nuo cheminių medžiagų ir sunkiųjų metalų. Be cholesterolio esą gresia demencija, Alzheimerio liga ir kiti negalavimai.
Klipe kalbanti moteris tikrai yra Barbara O’Neill („Instagram“ vartotojas pavardę parašė klaidingai) – australė, kuri prisistato natūropate, mitybos specialiste ir sveikatos edukatore. 71-erių moteris neturi jokios pripažintos medicinos specialistės kvalifikacijos, nėra baigusi slaugos mokslų.
Ji propaguoja alternatyvią sveikatos priežiūrą ir oficialiai nepripažįstamą sveikatos praktiką, kurią Naujojo Pietų Velso valstijos sveikatos priežiūros skundų komisija apibūdino kaip klaidinančią informaciją ir pavojų sveikatai bei saugai.
Cholesterolio kiekis tiesiog mažėja
Tačiau B.O’Neill biografijos faktai – ne vienintelė priežastis abejoti jos pasakojimu.
Internete nesunku rasti įvairios informacijos apie cholesterolį, įskaitant ir vieną studiją, kuri paaiškina jos žodžius.
Šiaurės Švedijoje atlikto tyrimo, kuriame dalyvavo 8 827 vyrai ir moterys, rezultatai buvo paskelbti dar 2006-aisiais.
Jo metu analizuotos cholesterolio kiekio tendencijos 1986-2004 m. ir kiek tam įtakos turėjo lipidų kiekį mažinantys vaistai, nutukimas, rūkymas bei išsilavinimo lygis. Tai buvo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) projekto MONICA (širdies ir kraujagyslių ligų tendencijų bei veiksnių stebėjimo) dalis.
„Cholesterolio kiekis rodo stiprų ryšį su sergamumu ir mirtingumu nuo koronarinės širdies ligos – ir vyrų, ir moterų, – rašoma tyrimo išvadose. – Padidėjęs cholesterolio kiekis vyrams taip pat prognozuoja insultą ir mirtingumą dėl visų priežasčių.
Naujausiose Europos gairėse rekomenduojama, kad bendras cholesterolio kiekis populiacijoje būtų mažesnis nei 5 mmol L-1 (90 mg/dL – red. past.).
MONICA projekte vidutinis bendras cholesterolio kiekis 38 populiacijose 9-ojo deš. vid. svyravo nuo 5,5 iki 6,3 mmol L−1 (99-113,5 mg/dL – red. past.).“
Kaip pažymėjo tyrėjai, nors bendras cholesterolio kiekis daugiausia atspindi genetikos ir mitybos sąveiką, reikia atsižvelgti į kitų veiksnių poveikį, ypač į didėjantį lipidų kiekį mažinančių vaistų vartojimą.
Švedijoje iki pat praėjusio amžiaus pabaigos didesnis cholesterolio kiekis buvo matomas nutukusių, rūkančių ir žemos socialinės bei ekonominės padėties žmonių grupėse. Daugumoje Vakarų visuomenių pastaraisiais dešimtmečiais stebėti dideli lipidų kiekį mažinančių vaistų vartojimo, išsilavinimo ir reguliaraus rūkymo bei nutukimo pokyčiai, tyrėjai atsižvelgė į šiuos veiksnius.
Mokslininkai nustatė, kad nuo 1986 m. iki 2004 m. bendras cholesterolio kiekis Šiaurės Švedijos gyventojų organizmuose sumažėjo 10 proc. Rezultatai yra vienodi beveik visose amžiaus ir lyties grupėse. Beje, kliniškai reikšmingi skirtumai pastebėti nutukusiųjų ir nuolatinių rūkalių grupėse, užtat vaistų poveikis buvo palyginti nedidelis.
Šie duomenys paaiškina B.O’Neill apie didesnį cholesterolio kiekį anksčiau. Jis toks buvo dėl skirtingos mitybos, rūkymo įpročių ir kitų priežasčių, bet tai nereiškia, kad buvo palankus sveikatai.
Vaistai Alzheimerio ligos nesukelia
Cholesterolis yra tarytum statybinė medžiaga, ląstelių membranos sudedamoji dalis. Iš jo sintetinamos organizmui svarbios medžiagos.
Padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje vadinama dislipidemija – lipidų ir lipoproteinų apykaitos sutrikimu. Tai yra vienas iš pagrindinių aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
Medikų teigimu, geriausia, kai bendras cholesterolio kiekis neviršija 200 mg/dL. Gerojo cholesterolio riba laikoma 60 mg/dL, blogojo - 100 mg/dL. Trigliceridų (glicerolio ir riebalų rūgščių esterių arba tiesiog riebalų) kiekis turėtų neviršyti 150 mg/dL.
Didelį cholesterolio kiekį gali nulemti paveldėjimas, cukrinis diabetas, menkas fizinis aktyvumas ir amžius.
Sklando ne vienas mitas apie cholesterolį, jo kiekį kraujyje mažinančius vaistus ir kitus susijusius dalykus. Portalas 15min jau yra paneigęs, kad nedaug cholesterolio turinti mityba ir jo kiekį mažinantys vaistai sukelia Alzheimerio ligą.
Taip pat skaitykite: Vėl klaidina apie Alzheimerio ligą: cholesterolio kiekį mažinantys vaistai jos nesukelia
Teigiama, neva Alzheimerio liga prieš 40 metų neegzistavo, o ji tariamai atsirado būtent dėl vaistų, kurie padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Šie teiginiai prieštarauja mokslinių tyrimų rezultatams, o ligos atvejai buvo žinomi jau labai seniai.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Alzheimerio ligą sukelia cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai?
Įvairūs mitai apie cholesterolį yra ne kartą paneigti (čia, čia, čia, čia, čia).
15min verdiktas: trūksta konteksto. Anksčiau cholesterolio kiekis žmonių organizmuose tikrai buvo didesnis, bet tai nereiškia, kad jis buvo palankus sveikatai. Bėgant metams vidutinis cholesterolio kiekis po truputį mažėja dėl kintančios mitybos, rūkymo įpročių ir kitų veiksnių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
