Pasak PSO, oro tarša neigiamai gali paveikti daugelį kūno organų. Todėl Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ dalijasi informacija, kaip atpažinti smogą, kokį poveikį jis gali turėti sveikatai bei kokių prevencijos priemonių imtis esant padidėjusiai miesto aplinkos oro taršai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Remiantis Europos aplinkos agentūros 2022 m. ir 2023 m. oro kokybės duomenų analize, matoma, kad bendrai oro kokybė žemyne gerėja. Tačiau daugelyje sričių, ypač miestuose, tarša ir toliau viršija rekomenduojamą saugų lygį.
Lietuvoje fiksuojamas vidutinis oro taršos lygis
Šveicarijos oro kokybės technologijų bendrovės (IQAir) 2023 m. ataskaita atskleidžia, kad pagal pasaulinę oro užterštumo skalę Lietuva priskiriama prie Europos šalių, kuriose fiksuojamas vidutinis oro taršos lygis. 2023 m. duomenimis Europoje gryniausias oras yra Islandijoje, Estijoje ir Suomijoje.
Aplinkos apsaugos agentūros tyrimų duomenimis, Lietuvoje aplinkos oro kokybė palaipsniui gerėja ir vis rečiau viršija galiojančias normas. Vis dėlto, teršalų koncentracijos dažnai neatitinka griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų standartų. Pastebima, kad didžiausias oro užterštumo lygis stebimas spalio-gruodžio ir sausio-kovo mėnesiais dėl didesnės teršalų koncentracijos šildymo sezono metu. Tačiau, lyginant su 2022 m. duomenimis, 2023 m. Lietuvoje oro kokybė fiksuojama geresnė.
Šaltuoju sezonu padidėja smogo susidarymo tikimybė
Padidėjus oro taršai miestuose, gali susidaryti smogas. Iš pirmo žvilgsnio jis gali atrodyti panašiai į rūką, tačiau tai yra skirtingi reiškiniai, kurių pagrindinis skirtumas – sudėtis.
Smogas dėl savo susidarymo specifikos dažnai gali būti tankus, tirštas, rudas, pilkas arba gelsvas, taip pat gali turėti aštrų ar dirginantį kvapą dėl ore esančių cheminių teršalų. Priešingai nei smogas, rūkas paprastai neturi specifinio kvapo, nes yra sudarytas iš kondensuoto vandens, gali sumažinti matomumą, tačiau neturi neigiamo poveikio sveikatai. Smogas dažniau būna matomas virš miestų kaip žemai kabantis oro teršalų sluoksnis, o rūkas gali apimti didesnes miestų ir gamtos teritorijas.
Smogas būna dviejų tipų: klasikiniam smogui būdinga formuotis šaltuoju laikotarpiu dėl pramonės, namų ūkių ar transporto priemonių išmetamųjų dujų taršos padidėjimo. Fotocheminiam smogui būdinga formuotis šiltuoju sezonu dėl saulės spinduliuotės poveikio oro teršalams, kuomet vykstant fotocheminėms reakcijoms formuojasi įvairios cheminės medžiagos.
Smogo neigiamas poveikis sveikatai gali pasireikšti ne iškart
Dalis oro teršalų dėl mažo dydžio gali prasiskverbti į kraują per plaučius ir cirkuliuoti visame kūne, sukeldami sisteminį uždegimą bei kancerogeniškumą. Pagrindiniai smogo sudedamieji elementai, darantys didžiausią poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, yra pažemio ozonas (O3) ir kietosios dalelės (KD2,5).
Tačiau oro tarša ne visus veikia vienodai. Kartais ji sukelia greitai pastebimus sveikatos sutrikimus, gali pasireikšti lengvu kvėpavimo pasunkėjimu, krūtinės spaudimu, kosuliu, galvos skausmu, akių, nosies ir gerklės dirginimu, energijos stoka ar neįprastu nuovargiu. Tačiau dauguma oro taršos sukeliamų sveikatos problemų pasireiškia ilgainiui.
Ypač didelį pavojų oro tarša kelia vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, patiriantiems kvėpavimo takų sutrikimų. Oro tarša rimtą pavojų kelia kvėpavimo takų sistemai ir yra susijusi su širdies ir kraujagyslių ligomis. Padidėja rizika susirgti vėžiu, ji gali sukelti plaučių ligas, o lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, astma ar bronchitu, sergančių žmonių simptomai gali paūmėti.
„Vilnius sveikiau“ specialistai primena, jog smogo atveju rekomendacijos gyventojams išlieka tokios pačios, kaip ir esant padidėjusiai miesto aplinkos oro taršai:
- gyventojai, ypač vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, nėščiosios ir sergantys alerginiais susirgimais, lėtinėmis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, turėtų kuo trumpiau būti lauke;
- rekomenduojama vengti aktyvios fizinės veiklos lauke (sporto, darbo lauke), ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, nėščiosioms ir sergantiems alerginiais susirgimais, lėtinėmis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis;
- saugoti kvėpavimo takus dėvint asmens apsaugos priemones – FFP2 arba FFP3 respiratorius (su vožtuvais ar be vožtuvų). Pagal Kinijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų darbo saugos ir sveikatos standartus, tinkami ir N95 bei N99 tipo respiratoriai;
- sandariai uždaryti langus; patalpas esant galimybei rekomenduojama vėdinti oro kondicionieriumi su filtrais;
- važiuojant automobiliu rekomenduojama sandariai uždaryti langus;
- drėgnuoju valymo metodu namuose nuvalyti paviršius, kur kaupiasi dulkės (grindų danga, palangės, užuolaidos, kiliminė danga, televizoriai, kompiuteriai ir jų monitoriai);
- gerti daug skysčių – vandens ir kitų sveikų sulčių vartojimas padės išvalyti organizmą ir kraują nuo kenksmingų teršalų; blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.
Kviečiame išsamesnius oro kokybės tyrimų duomenis sekti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje.
