„Tikrai šiais metais fiksuojamas didesnis sergamumas kokliušu. Šiai dienai turime jau daugiau negu 350 vaikų ir paauglių, suaugusių, susirgusių kokliušu“, – pirmadienį LRT radijui sakė D. Razmuvienė.
„Paprastai per metus būdavo registruojama apie septynis, dešimt atvejų“, – kalbėjo ji.
Anot epidemiologės, išaugęs sergamumas šia liga fiksuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse.
„Didžiausia problema yra tos mažėjančios skiepijimo apimtys dėl tėvų, globėjų atsisakymo ir kitų priežasčių“, – teigė D. Razmuvienė.
„Skiepijimo apimtys nuo kokliušo (Lietuvos savivaldybėse – BNS) yra tikrai ganėtinai žemos, o tai reiškia, kad lieka labai didelis skaičius nepaskiepytų vaikų“, – sakė ji.
Pasak specialistės, kokliušu Lietuvoje šiemet susirgo beveik šimtas vaikų iki trejų metų. Tarp jų nepilnai paskiepytų buvo 10 procentų.
D. Razmuvienės teigimu, mirčių nuo šios ligos 2024 metais šalyje nebuvo, o daugiausia mirčių ir sergamumo atvejų fiksuojama Rumunijoje.
„Dabartiniu metu šiais metais Europoje nėra Europos šalies, Europos ekonominės erdvės šalies, kurioje nebūtų registruota kokliušo atvejų“, – teigė ji.
Kokliušas – tai ūminė bakterinė liga, plintanti oro lašeliniu keliu. Infekcija pasižymi dideliu užkrečiamumu – vienas kokliušu sergantis asmuo gali užkrėsti nuo 12 iki 15 imlių žmonių.
