Daugybė tyrimų rodo, kad dirbtinis intelektas galėtų padėti medikams pastebėti vėžį, nesvarbu, ar tai būtų nenormalių auglių nustatymas kompiuterinės tomografijos tyrimuose, ar krūties vėžio požymiai mamogramose.
Tačiau daugelis iki šiol atliktų tyrimų buvo retrospektyvūs, t.y. dirbtinis intelektas nedalyvavo pačioje pradžioje, o priešingo požiūrio tyrimai dažnai būna mažos imties. Svarbu ir tai, kad didesni tyrimai nebūtinai atspindi realų naudojimą.
Tačiau dabar mokslininkai teigia pirmą kartą išbandę dirbtinį intelektą visoje šalyje vykdomoje atrankinės patikros programoje ir atskleidė, kad jis iš tiesų yra naudingas dirbant realiomis sąlygomis.
Tyrimo bendraautorius profesorius Alexanderis Katalinicas iš Liubeko universiteto Vokietijoje sako, kad šis metodas taip pat galėtų sumažinti radiologų darbo krūvį: „Galėtume pagerinti aptikimo rodiklį nedarydami didesnės žalos krūties vėžio atrankinėje patikroje dalyvaujančioms moterims.“
Kartu su kolegomis jis išanalizavo 461 818 pacienčių iš Vokietijos duomenis. Visos jos nuo 2021 m. liepos iki 2023 m. vasario buvo tikrinamos dėl krūties vėžio pagal nacionalinę prevencinę programą, skirtą 50-69 metų amžiaus moterims, nejaučiančioms jokių onkologinės ligos simptomų.
Visų moterų skanogramas nepriklausomai ištyrė du radiologai. Tačiau 260 739 moterų bent vienas iš ekspertų naudojo dirbtinio intelekto įrankį.
Teigiama, kad šis dirbtinio intelekto įrankis ne tik matomoje vietoje pažymi, kad skanavimas, kurį jis laiko neįtariamu, yra normalus, bet ir pateikia „apsauginį“ įspėjimą, kai skanavimas, kurį jis vertina kaip įtartiną, radiologo buvo įvertintas kaip neįtariamas. Tokiu atveju įrankis taip pat pabrėžia skanavimo sritį, kurią, jo manymu, reikėtų atidžiau išnagrinėti.
Žurnale „Nature Medicine“ paskelbtame tyrime dalyvavo 2881 moteris, kurioms buvo diagnozuotas krūties vėžys. DI tirtų moterų grupėje vėžys buvo nustatytas 6,7 proc. dažniau. Tačiau atsižvelgus į tokius veiksnius, kaip moterų amžius ir dalyvavę radiologai, mokslininkai nustatė, kad šis skirtumas padidėjo: DI tirtoje pacienčių grupėje šis rodiklis buvo 17,6 proc. didesnis – 6,70 iš 1000 moterų, palyginti su 5,70 iš 1000 moterų standartinėje grupėje.
Kitaip tariant, naudojant DI pastebėjo vieną papildomą vėžio atvejį 1 000 moterų, kurioms buvo atlikta atrankinė patikra.
Mokslininkų teigimu, svarbiausia, kad moterų, kurios buvo pakviestos tolesniam tyrimui dėl įtartino skanavimo, skaičius buvo maždaug toks pat. „Mūsų tyrime [vėžio] aptikimo dažnis buvo didesnis, tačiau klaidingai teigiamų rezultatų nebuvo daugiau“, – sakė prof. A.Katalinicas.
Dar vienas tyrimo bendraautoris, dirbtinio intelekto įrankį sukūrusios bendrovės „Vara“ vienas iš įkūrėjų Stefanas Bunkas teigė, kad ši technologija padidino greitį, kuriuo radiologai tikrino skanavimo rezultatus, pažymėtus kaip „normalius“. Jis pridūrė, kad skaičiavimai parodė, jog, net jei šių skanavimų neperžiūrėtų ekspertai, bendras krūties vėžio aptikimo rodiklis būtų didesnis, o atšaukimo rodiklis mažesnis nei be šio įrankio.
Tai, pasak jo, reiškia, kad [naudojant DI] moterims bus mažiau klaidingai teigiamų rezultatų, o radiologams sumažės darbo krūvis, rašo „The Guardian“.
Londono Karalienės Marijos universiteto vėžio patikros profesorius emeritas Stephenas Duffy, nedalyvavęs šiame darbe, teigė, kad rezultatai yra „patikimi ir įspūdingi.“
„Čia, Jungtinėje Karalystėje, ypač domimasi, ar dirbtinio intelekto naudojimas ir vieno radiologo darbas gali saugiai pakeisti dviejų radiologų atliekamą tyrimo rezultatų „skaitymą“. Kuo greičiau tai bus galutinai ištirta, tuo geriau“, – sakė jis.
Dr. Kristina Lång iš Lundo universiteto teigė, kad šis tyrimas papildė jau esamus įrodymus, patvirtinančius galimą dirbtinio intelekto įtraukimo į mamografijos patikrą naudą. Tačiau ji pridūrė, kad didelis krūties vėžio atvejų padidėjimas kelia susirūpinimą, nes šis vėžys dažniau yra lėtai augantis ir gali prisidėti prie per didelės diagnostikos naštos, susijusios su atrankine patikra.
„Norint visiškai suprasti klinikines dirbtinio intelekto integravimo į mamografinę patikrą pasekmes, būtinas ilgalaikis stebėjimas“, – sakė ji.
Pasak medikės ir mokslininkės, „rezultatai teikia vilčių, tačiau būtina užtikrinti, kad įdiegtume metodą, galintį anksti aptikti kliniškai svarbius vėžio atvejus, kai ankstyvas aptikimas gali reikšmingai pagerinti pacientų gydymo rezultatus.“
Karališkojo radiologų koledžo duomenimis, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu trūksta 29 proc. radiologų. Todėl bet kokios priemonės, galinčios padidinti šios srities specialistų tikslumą ir produktyvumą, yra sveikintinos. Visgi pabrėžiama, jog labai svarbu, kad dirbtinis intelektas medicinos diagnostikoje būtų diegiamas atsargiai, prižiūrint ekspertams.
