Apie tai, kaip priartinti naujausias medicinos technologijas prie pacientų, diskutuota konferencijoje „Swiss Healthcare Innovation Day 2024”, organizuotoje Šveicarijos ambasados bei partnerių iš verslo sektoriaus – „Roche“, „Novartis“ ir „Nestlé“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Panelinėje diskusijoje įžvalgomis apie pacientų sveikatos priežiūros gerinimą ir farmacijos srities teisės aktų svarbą dalijosi ekspertai iš Šveicarijos ir Lietuvos.
Prioritetų viršūnėje – du darbai
Renginyje dalyvavęs Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministras Olegas Niakšu pabrėžė du prioritetus, siekiant Lietuvoje inovacijas priartinti prie pacientų.
„Yra daug svarbių darbų, kuriuos pradėjome įgyvendinti. Mūsų prioritetų viršūnėje yra skaitmeninės sveikatos valdysenos tobulinimas ir pažangios sveikatos informacijos infrastruktūros kūrimas. Turime sukurti tokią skaitmeninės sveikatos ekosistemą, kurį įgalins pacientus ir medicinos specialistus efektyviai pildyti ir apsikeisti paciento sveikatos istorija bei atvers galimybes taikyti dirbtinio intelekto bei klinikinių sprendimų palaikymo sistemas. Šie procesai ir jų efektyvinimas – pagrindiniai mūsų tikslai, į kurių įgyvendinimą aktyviai įtraukiame ir gydytojus“, – teigė O. Niakšu.
Kiti renginio dalyviai, kalbėdami apie efektyvesnę pacientų priežiūrą, įgalinant sveikatos inovacijas, taip pat išskyrė dirbtinio intelekto reikšmę. Jis gali ypač praversti prognozuojant paciento būklę.
„Dirbtinis intelektas gali būti labai vertingas analizuojant ir prognozuojant paciento sveikatos būklės pokyčius per artimiausias dvi valandas, dvi dienas ar net ilgesnį laikotarpį. Jis gali padėti identifikuoti pacientus, kuriuos reiktų atidžiau stebėti, taip pat pasiūlyti, kokių papildomų veiksmų reiktų imtis. Tarkime, DI asistentas galėtų atkreipti slaugytojo dėmesį į besikeičiančią paciento būklę ir rekomenduoti pacientą įvertinti pakartotinai“, – įžvalgomis dalijosi Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms prof. Tomas Lapinskas.
Sveikatos inovacijų prieinamumas – ne tik vyriausybių darbas
Panelinėje diskusijoje farmacijos industrijos atstovai atkreipė dėmesį, kad prastas sveikatos inovacijų prieinamumas daro įtaką ir ekonominiams rodikliams.
„Per metus Europoje dėl prastos sveikatos prarandama daugiau nei 2,7 trilijono dolerių. Šis skaičius sudaro daugiau nei 15 proc. visos Europos bendrojo vidaus produkto. Kad būtų veikiama kryptingai ir rodikliai gerėtų, būtina išnaudoti duomenis. Jie gali padėti nustatyti, kur nukreipti išteklius, kad būtų atliepiami pacientų nepatenkinti poreikiai“, – sakė Ehab Youssef, Šveicarijos biotechnologijų bendrovės „Roche“ vadovas Šiaurės Europos regionui.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad siekiant spręsti inovacijų neprieinamumo iššūkį taip pat būtinas teisinio reguliavimo peržiūrėjimas. Tačiau tai reikalauja plataus masto partnerystės – svarbus ne tik atsakingų institucijų, bet ir pacientų organizacijų, medikų, industrijos ir kitų sveikatos dalyvių įsitraukimas.
„Inovacijų prieinamumo problemos negali išspręsti tik valstybinės institucijos. Tai – kompleksinis projektas, kuris visų pirma reikalauja dialogo, antra – partnerystės. Visi kartu turime ieškoti sprendimų, sumažinančių biurokratiją ir supaprastinančių reglamentavimą. Tik tokiu būdu farmacijos teisės aktai taps greitesni, geresni ir labiau pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams. Neturėtume nuvertinti reguliavimo reikšmės, nes būtent jis gali paspartinti pažangą“, – pabrėžė Wojciech Nowak, Šveicarijos farmacijos bendrovės „Novartis“ grupės vyresnysis direktorius Europos regionui, atsakingas už globalius viešuosius ryšius.
Konferencija „Swiss Healthcare Innovation Day 2024“ organizuota jau antrus metus iš eilės. Praėjusiais metais vykęs Rygoje, renginys šiemet persikėlė į Vilnių. Planuojama, kad kitais metais konferencija įvyks Taline.
