Verslininkai vykdė depopuliaciją?
„Facebook“ vartotojas iš Lietuvos neseniai pasidalijo 3 min. trukmės filmuku, kuriame pasakojama apie ispaniškojo gripo atsiradimą, plitimą, padarinius ir bandymus užkirsti kelią.
„Vaizdo įrašas apie ispanišką gripą, kuris visai nebuvo ispaniškas, ir apie tai, kaip Geitsas ir Rokfeleris įžengė į naują žmonių depopuliacijos etapą.
Palyginkite su dabartine realybe“, – greta pakomentavo internautas.
Filmuke rusiškai (originalo kalba – anglų) pasakojama „keletas įdomių dalykų apie ispaniškąjį gripą“.
„Visų pirma, jis prasidėjo ne Ispanijoje. Antra, tai buvo ne gripas“, – aiškina moteriškas balsas už kadro.
Sukėlė bakterija: mitas
Iškart keliama versija, esą XX a. pradžioje į žmonių gyvybes kėsinosi bakterija, kuri sukėlė sunkią ir daugeliu atvejų mirtiną pneumoniją. Ji paremta 2008 m. rugpjūtį JAV Nacionalinio sveikatos instituto paskelbta informacija. „Bakterinė pneumonija nulėmė daugumą mirčių per 1918 m. gripo pandemiją“, – skelbia šio teksto antraštė.
Taip pat skaitykite: Kaip atrodė ispaniškojo gripo pandemija JAV prieš 100 metų
„Tad kodėl tai vadiname ispaniškuoju gripu?“ – retoriškai klausia filmuko autoriai ir iškart paaiškina, esą tai tėra masalas siekiant nuslėpti tiesą, mat žmonės mieliau klauso patogaus melo.
Minėtas straipsnis neneigia, kad buvo kilusi gripo pandemija. Tačiau jame pateikta papildomos informacijos: „Daugumą mirčių per 1918-1919 m. gripo pandemiją sukėlė ne vienas gripo virusas, praneša Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto (NIAID), priklausančio Nacionaliniam sveikatos institutui, mokslininkai.
Iš tikrųjų dauguma aukų mirė nuo bakterinės pneumonijos po gripo viruso infekcijos. Plaučių uždegimas atsirado, kai bakterijos, kurios paprastai gyvena nosyje ir gerklėje, įsiveržė į plaučius keliu, sukurtu virusui sunaikinus bronchų ir plaučių ląsteles.“
Analizės autoriai įspėjo, kad ateityje gripo pandemija gali vystytis panašiai, ir paragino ne tik kurti naujas ar tobulinti turimas gripo vakcinas bei antivirusinius vaistus, bet ir kaupti antibiotikų bei bakterinių vakcinų atsargas.
Ne „ispaniškas“: tiesa
Vėliau atkreiptas dėmesys, kad pandemija prasidėjo ne Ispanijoje: „Pirmas bakterinės pneumonijos atvejis 1918 m. buvo nustatytas karinėje bazėje Fort Riley Kanzaso valstijoje.“
Priklausomai nuo vietos, laiko ir konteksto, ši pandemija buvo žinoma įvairiais pavadinimais – ir jau naudotais anksčiau, ir naujais. Pavadinime nurodyta ligos geografinė priklausomybė tikrai prasilenkia su tiesa (juoba kad gripo geografinė kilmė iki šiol diskutuojama), tačiau tam buvo priežastis.
Bene pirmieji šios ligos atvejai buvo nustatyti Kanzase (JAV) 1918-ųjų pavasarį, vėliau užregistruoti Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje. Tuo metu ji vadinta tiesiog gripu. Bet tikėtina, kad susirgimų būta ir anksčiau.
Į gripą panašių ligų protrūkiai buvo užfiksuoti dar 1916-1917 m. britų karo ligoninėse Etaples mieste (Prancūzijoje) ir kitoje Lamanšo sąsiaurio pusėje Alderšote, Anglijoje. Simptomai progresuodavo itin greitai iki heliotropinės veido cianozės (pacientų veidas dažnai įgaudavo mėlynai violetinę spalvą). Tad liga imta vadinti violetine mirtimi.
Alderšoto gydytojai vėliau žurnale „The Lancet“ rašė, kad šios būklės iš esmės buvo kaip vėliau kilusios pandemijos gripas. Nors susirgimai nebuvo susieti su tuo pačiu A/H1N1 virusu, jie galėjo būti pirmtakai.
1918 m. gegužės 21 d. pranešimai apie gripą ėmė plaukti ir iš Ispanijos, kurią jis galėjo pasiekti iš Prancūzijos. Liga buvo vadinama trijų dienų karštine.
Esama spėjimų, kad neteisingą pavadinimą padiktavo geopolitinė situacija. Tuomet dar buvo nesibaigęs Pirmasis pasaulinis karas.
Pagrindinės jo dalyvės vengė drąsinti priešininkus pranešimais apie gripo protrūkius Vokietijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV. Tad naujienos buvo slopinamos. Neutraliai besilaikiusi Ispanija neturėjo ko slėpti, tad susidarė klaidingas įspūdis, neva ji patiria didžiausią naštą.
Gripą sukėlė skiepai: mitas
Po to filmuke pasakojama, kad Niujorko Rockefellerio medicinos tyrimų instituto arkliuose išauginta eksperimentinė vakcina nuo bakterinio meningito pirmą 1918 m. pusmetį buvo suleista kariams Fort Riley bazėje.
Taip pat skaitykite: Gripo pandemija 1918–1920 m.: kaip ji kilo, kaip pakeitė pasaulį ir kaip su ja kovojo Lietuvoje
„Vadinamasis ispaniškasis gripas buvo eksperimentas su vakcina, kuris vyko siaubingai neteisingai, – pasakoja balsas už kadro. – Milijonai amerikiečių karių buvo paskiepyti šiuo eksperimentiniu serumu. 2 mln. iš jų išvyko į užsienį. Jie gyveno prastomis sanitarinėmis sąlygomis, todėl bakterija plito kaip miško gaisras, kur tik jie nuvykdavo.
Paskui paplito istorija, kad šie kariai grįš namo su visomis įmanomomis europietiškomis ligomis. Tad JAV gyventojai taip pat buvo paskiepyti.
Be to, vakcinos buvo išplatintos visoje Europoje. Mirė tik paskiepytieji. Numirė sveiki vyrai ir moterys pačiame jėgų žydėjime, ne pagyvenę žmonės, kaip būtų nutikę su virusu.“
Netiesa, kad ispaniškojo gripo priežastis buvo vakcinos, juoba nuo bakterinio meningito. Šią melagieną dar 2020 m., kai ji buvo aktyviai platinama prasidėjus COVID-19 pandemijai, paneigė faktų tikrintojai iš naujienų agentūrų „Reuters“ ir AFP.
Gripo virusas buvo per mažas, kad XX a. pr. jį būtų buvę galima pamatyti per mikroskopą. Todėl buvo klaidingai manoma, kad priežastis yra jau matoma bakterija Haemophilus influenzae. Nuo šio užkrato naudota klaidinga vakcina infekcijos nesustabdė, tik sumažino mirtingumą.
1918 m. skiepytis buvo galima nebent nuo raupų, pasiutligės, vidurių šiltinės, choleros ir maro. JAV kariams tikrai reikėdavo skiepytis, bet ne nuo gripo.
Taip pat skaitykite: 100 metų senumo plakatą priderino prie COVID-19: anuomet nesiūlė kaukių ir atstumų
Tik tų metų spalį Pastero instituto mokslininkai iškėlė hipotezę, kad šią ligą sukelia daug mažesni už bakterijas patogenai. Virusas kaip pandemijos priežastis buvo nustatytas tik 1930-aisiais. Taigi skiepų nuo gripo pandemijos metu apskritai nebuvo – pirmieji buvo sukurti dar po dešimtmečio Jungtinėse Valstijose.
Mokslininkų teigimu, pandemiją, kartais vadinamą visų pandemijų motina, sukėlė influenzos A tipo H1N1 potipio virusas, turintis genų, panašių į paukščių gripo patogeną. Jis buvo itin užkrečiamas ir dažnai atnešdavo mirtį, bet nebuvo stipriai skirtingas nuo kitų, sukėlusių pandemijas. Iš pradžių gripas buvo palyginti nesunkus susirgimas, bet antroji banga atnešė daugybę mirčių.
Nors dažnai kalbama, kad pandemija nusinešė daugiausia jaunų suaugusiųjų gyvybių, tai nėra tiesa. Jauni žmonės tikrai mirė – liga iš pradžių buvo nustatyta kariams ir vėliau aktyviai plito tarp jų. Tai galima paaiškinti tuo, kad kariai (ypač karo metu) gyveno ne itin geromis sanitarinėmis sąlygomis, perpildytose patalpose, maitinosi prastai. Be to, sirgdami lengvai jie likdavo apkasuose, o sunkesni ligoniai būdavo siunčiami į lauko ligonines, taigi pakeliui skleisdavo užkratą.
Tačiau gripo aukų skeletų tyrimai rodo, sergančiuosius kitomis ligomis ar šiaip silpnesnius žmones jis pakirsdavo taip pat dažnai, jei ne dažniau. Beje, net ir jaunesnės aukos, kaip nustatė mokslininkai, dažnai turėdavo sveikatos sutrikimų ar buvo kitų (kaip minėtos) aplinkybių, neleisdavusių jiems pasveikti.
B.Gatesas – F.Gateso anūkas: mitas
„Kas buvo atsakingas už šią masinės vakcinacijos programą? – keliamas klausimas filmuke. – Rockefellerio institutas. Kas buvo vyriausiasis atsakingas mokslininkas – dr. Frederickas T.Gatesas.“
Įrašas baigiamas darant sąsajas tarp šio mokslininko ir vieno iš bendrovės „Microsoft“ įkūrėjų, filantropo B.Gateso, kuris yra paaukojęs nemažai pinigų vakcinų tyrimams. Nors šiame filmuke apie tai nekalbama, kitur internete galima rasti tvirtinimų, esą verslininkas esąs F.Gateso anūkas.
Mokslininkas atliko esminį vaidmenį kuriant šiuolaikinę institucinę filantropiją. Kadangi JAV trūko medicinos tyrimų infrastruktūros, 1897 m. jis pateikė tokios institucijos sukūrimo planą. Šis planas buvo pirmas jo, kaip verslo magnato Johno D. Rockefellerio patarėjo, darbas. Taip atsirado minėtas medicinos tyrimų institutas.
Įrašu, esą šiuos vyrus sieja giminystės ryšys, socialiniuose tinkluose būta ir anksčiau. Bet tai nėra tiesa, nepaisant taip pat skambančios pavardės.
„Microsoft“ įkūrėjo tėvai buvo Billas ir Mary Maxwellai, išgyvenę iki 2020 m. ir 1994 m. B.Gatesas vyr., taip pat žinomas kaip Williamas H.Gatesas II, gimė 1925 m. baldų parduotuvių savininkų šeimoje.
Remiantis jo autobiografija „Mano gyvenimo skyriai“ (Chapters in My Life), F.Gatesas su žmona Emma Cahoon Gates susilaukė septynių vaikų, kurių nė vienas nebuvo pavadintas Williamu ar Maria (kaip B.Gateso tėvai).
Faktų tikrinimo tinklalapis „Check Your Fact“ nerado patikimos informacijos, patvirtinančios, kad verslininkas būtų mokslininko palikuonis.
Taip pat skaitykite: Žmonių sumažinti 90 proc.? Ne, mokslininkė tokio drastiško plano nesiūlė
Taip pat skaitykite: Henry Kissingeriui melagingai priskyrė frazę apie žmonių naikinimą skiepais
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Billas Gatesas dar 2011 m. kalbėjo apie žmonijos mažinimą vakcinomis?
Taip pat skaitykite: Vakcinų skeptikai gąsdina jų poveikiu: pasauliniai karai – tik filmukai apie Mikimauzą
Jau anksčiau socialiniuose tinkluose buvo pasirodę įrašų apie tariamą „Gateso ir Rockefellerio vykdomą depopuliaciją“, bet tai tėra sąmokslo teorija.
15min verdiktas: iš dalies melas. Ispaniškasis gripas išties atsirado ne Ispanijoje, tad šis daugelį metų vartojamas pavadinimas nėra tikslus. Tačiau jį sukėlė ne bakterijos ir juo labiau ne vakcinos. Mokslininkas dr. F.Gatesas, gyvenęs ispaniškojo gripo pandemijos laikais ir buvęs verslo magnato J.Rockefellerio patarėju, nėra filantropo B.Gateso senelis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
