Lietuvos piliečiai, gyvenantys ir legaliai dirbantys kitoje Europos Sąjungos šalyje, Islandijoje, Norvegijoje, Lichtenšteine, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje, socialiniu sveikatos draudimu yra apdrausti tik toje valstybėje, kurioje dirba, t. y. kurioje moka mokesčius. Vis dėlto atvykę į Lietuvą jie taip pat gali gauti valstybės apmokamas medicinos paslaugas. Svarbiausia – šalyje, kurioje žmogus yra draustas socialiniu sveikatos draudimu, iš anksto pasirūpinti reikiamais dokumentais, rašoma Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešime žiniasklaidai.
Koks dokumentas reikalingas būtinajai pagalbai?
„Kitose Europos šalyse socialiniu draudimu apdrausti žmonės prieš vykdami į Lietuvą savo draudimo valstybėje turėtų užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę arba laikinai ją pakeičiantį sertifikatą. Šią žmogaus draustumą patvirtinančią kortelę ar sertifikatą turi išduoti šalies, kurioje jis dirba, kompetentinga įstaiga, tokia kaip ligonių kasos, socialinio draudimo ar kita įstaiga“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Justina Izotovė.
Ligonių kasos atstovė primena, kad Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) pravarti tada, kai ūmiai sunegalavus ar susižeidus Lietuvoje prireikia gydytojo pagalbos. Tam, kad ši pagalba būtų suteikta ESDK pagrindu, o jos išlaidas kompensuotų kortelę išdavusi šalis, būtina kreiptis į tas Lietuvos gydymo įstaigas, kurios turi sutartį su ligonių kasa. Šiose gydymo įstaigose pateikus ESDK arba sertifikatą ir asmens tapatybės dokumentą, suteikiama tokia pagalba, kad dėl medicininių priežasčių pacientui nereikėtų prieš laiką grįžti į šalį, kurioje jis gyvena ir yra apdraustas socialiniu sveikatos draudimu.
ESDK arba sertifikatą ir tapatybės dokumentą reikia pateikti ir vaistinėje, kai ESDK turėtojas įsigyja kompensuojamųjų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių pagal receptą, kurį gydytojas išrašo suteikdamas būtinąją pagalbą. Tada vaistinėje reikia susimokėti tik paciento priemoką.
Ligonių kasų turimi duomenys rodo, kad daugiausia ESDK turėtojų Lietuvoje gauna gydytojų specialistų konsultacijas, skubiosios medicinos pagalbos paslaugas, taip pat gydosi gulėdami ligoninėse. Medicinos paslaugų ESDK pagrindu suteikiama daugiausia Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, taip pat Latvijos, Švedijos, Airijos apdraustiesiems.
Dokumentas S2 – planiniam gydymui
„Būna, kad kitoje Europos šalyje socialiniu sveikatos draudimu apdraustas Lietuvos pilietis, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir ligos eigą, dėl kokių nors aplinkybių ten negali laiku gauti reikiamų planinių sveikatos priežiūros paslaugų ir pageidauja jas gauti Lietuvoje. Tada toks apdraustasis turėtų kreiptis į savo draudimo valstybės kompetentingą įstaigą dėl dokumento S2 išdavimo“, – kitą galimybę gauti kompensuojamas medicinos paslaugas Lietuvoje aiškina J. Izotovė.
Svetur socialiniu sveikatos draudimu apdrausti dokumento S2 turėtojai Lietuvoje gali gauti ligonių kasų apmokamas medicinos paslaugas gydymo įstaigose, turinčiose sutartį su ligonių kasa. Šiais atvejais pacientai patys turi mokėti tik už paslaugas iš sveikatos apsaugos ministro patvirtinto mokamų paslaugų sąrašo (pavyzdžiui, už akupunktūrą ir manualinę terapiją, kosmetinės chirurgijos operacijas, dermatologo kosmetines ar kosmetologijos procedūras ir pan.), taip pat paciento priemokas, transportavimo ir pan. išlaidas.
Ligonių kasos atstovė atkreipia dėmesį, kad, vykstant į Lietuvą gauti planinių medicinos paslaugų pagal dokumentą S2, pravartu su Lietuvos gydymo įstaiga iš anksto suderinti paslaugų teikimo laiką. Atvykus gydymo įstaigoje reikia pateikti savo asmens tapatybės dokumentą ir dokumentą S2.
Ligonių kasų duomenimis, daugiausia paslaugomis dokumento S2 pagrindu Lietuvoje naudojasi Latvijoje ir Jungtinėje Karalystėje apdrausti žmonės. Pernai už šių šalių apdraustiesiems pagal dokumentą S2 Lietuvoje suteiktas paslaugas Valstybinė ligonių kasa susižinojimo tarnyboms pateikė apmokėti sąskaitas už 3,2 mln. eurų. Daugiausia pacientų naudojasi transplantacijos, brangiųjų kraujo tyrimų, gydytojų specialistų konsultacijų ir dienos chirurgijos paslaugomis.
Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimas
Europos Sąjungos šalių, Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos apdraustieji (Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės apdraustieji – ne) Lietuvoje gali gauti ir tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas. Šiuo atveju gavę medicinos paslaugas viešojoje arba privačioje gydymo įstaigoje Lietuvoje ir už jas sumokėję savo lėšomis pacientai gali kreiptis į šalies, kurioje yra apdrausti socialiniu sveikatos draudimu, kompetentingą įstaigą dėl išlaidų kompensavimo tos šalies tvarka ir sąlygomis.
Kiekvienoje iš šių Europos šalių apdraustųjų tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidos kompensuojamos skirtingai. Pavyzdžiui, kai kur pacientas, prieš išvykdamas šiuo būdu gydytis ar tirtis į kitą valstybę, turi gauti savo draudimo valstybės kompetentingos įstaigos išankstinį leidimą.
Todėl planuojant Lietuvoje gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas būtina pasidomėti jų kompensavimo tvarka šalyje, kurioje žmogus gyvena ir yra apdraustas sveikatos draudimu. Tokią informaciją gali suteikti draudimo šalies Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinis kontaktinis centras.
