Vienas tokių – radioligandų terapija, dar vadinama stebuklinga kulka, kai pasitelkiamos radioaktyviosios dalelės, kurios aptinka ligos židinį ir veikia tik pažeistas ląsteles, apsaugodamos sveikus audinius nuo apšvitos.
Prof. Donatas Vajauskas, Kauno branduolinės medicinos centro vadovas, radioligandų ekspertas, teigia, kad kompensavus šį gydymo būdą Lietuvoje pavyktų padėti apie 100 pacientų per metus. Ekspertas supažindina, kas yra teranostika ir radioligandų terapija, kaip ji veikia, ir aptaria šio inovatyvaus gydymo būdo pranašumus bei iššūkius.
– Profesoriau, ar galite paaiškinti, kas yra teranostika, kuo ji ypatinga ir kaip čia pritaikomas „gydau tai, ką matau“ modelis?
– Terasnotika – žodžių „terapija“ ir „diagnostika“ junginys. Šis terminas atsirado ne veltui: branduolinėje medicinoje turime labai specifinių, tam tikroms ligoms gydyti skirtų vaistų, kurie naudojami ir diagnostikoje. Tyrinėdami šių darinių ryšius mokslininkai atrado, kad, pakeitus radioaktyviąją dalelę, kuri taikoma diagnostikoje, į radioaktyviąją dalelę, kuri gali būti taikoma terapijoje, atsiranda galimybė tą patį vaistą panaudoti tiek ligai diagnozuoti, jos išplitimui nustatyti, tiek ir ligai gydyti.
Taikant teranostinį gydymo būdą, radioaktyviosios medžiagos nunešamos tiesiai į navikinį audinį, turint tikslą jį sunaikinti. Nuostabiausia tai, kad naudojant šį gydymo metodą taikomas „gydau tai, ką matau“ principas – diagnozuodami ligą galime matyti, kurioje tiksliai vietoje yra onkologinis susirgimas, ir pagal tai spręsti, ar pacientui galime taikyti būtent šią terapiją, ar ji bus veiksminga.
– O kas yra radioligandų terapija – ar tai teranostikos dalis? Kuriems vėžiniams susirgimams ji gali būti taikoma?
– Taip, radioligandų terapija yra teranostikos dalis. Ji skirta prostatos vėžio diagnostikai ir gydymui. Kauno klinikose jau turime galimybę mūsų pacientus tirti radioligandais ir išsiaiškinti prostatos vėžio išplitimą.
Teranostikos gydymo būdas taip pat naudojamas ir neuroendokrininiams navikams diagnozuoti bei gydyti. Dėl tam tikrų niuansų, susijusių su ligos receptoriais, neuroendokrininių navikų gydymas vadinamas ne radioligandų, o radiopeptidų terapija. Trumpai tariant, abiejų rūšių ligų gydymui naudojamas tas pats principas, bet skirtingos radioaktyviosios dalelės.
– Kuo šie teranostikos būdai yra inovatyvūs, unikalūs, kokie jų pranašumai, palyginti su kitais vėžio gydymo būdais?
– Teranostika yra personalizuotos medicinos dalis, kai gydymą taikome individualiai pagal pacientą, parinkdami tinkamą gydymo būdą ir laiką. Ne visada turime galimybę naviką išoperuoti, kai liga smarkiai išplitusi, turime taikyti specifinį gydymą, pavyzdžiui, radioligandų terapiją.
Šis gydymo metodas – stebuklinga kulka, kuri pataiko tiesiai ten, kur reikia. Kai suleidžiamas vaistas, jis keliauja tiesiai į navikinius darinius (vėžio auglius). Vaistas mažai veikia sistemiškai, tai reiškia, kad gydymas ir apšvita vyksta tik tose vietose, kuriose yra navikiniai dariniai. Aplink naviką esantis sveikas audinys tik minimaliai paveikiamas, todėl atitinkamai jaučiama ir mažiau šalutinių poveikių. Radioligandų terapija užtikrina mirtiną dozę tik navikui, ir tai lemia aukštą gydymo efektyvumą.
Palyginamosiose studijose šis vaistas suteikė pacientui kokybiškesnį ir ilgesnį laiką iki ligos progresavimo, vadinasi, pastebėtas ilgesnis periodas iki ligos atsinaujinimo.
– Ar tiesa, kad nuo pagaminimo iki radioligandų terapijos vaisto suleidimo pacientui gali praeiti tik 36–72 valandos? Kodėl šiems vaistams laikas toks svarbus?
– Tiesa. Šie vaistai turi radioaktyviųjų dalelių (radioizotopų), dėl kurių fizikinių ypatybių jie yra jautrūs laikui. Jeigu lauktume ilgiau negu 72 valandas, šis vaistas skiltų per pusę ir nebebūtų tinkamas naudoti. Įprastai, taikant radioligandų terapiją, vaistas užsakomas konkrečiam pacientui, konkrečią valandą ir skraidinamas į šalį, kurioje pacientas gyvena.
Diagnostikai naudojamas radioligandų tirpalas yra dar jautresnis – jo skilimas skaičiuojamas minutėmis. Kauno klinikose jau pradėjome gaminti radioligandų tirpalą, skirtą būtent diagnostikai.
– Pagal ką pasirenkama, kuriems pacientams šis gydymo būdas tinkamas ir kiek gydymo ciklų reikės?
– Kiekvieną pacientą vertiname atskirai. Prieš skiriant gydymą, reikia įvertinti bendrą paciento būklę – kraujo ir kiti rodikliai turi būti norminiai. Taip pat turime diagnostiškai ištirti ligos išplitimą ir įvertinti, ar į navikinius audinius pateks daug vaisto ir ar jie gaus pakankamą apšvitą, kad būtų sunaikinti.
Standartinė gydymo schema trunka iki 6 terapinių ciklų. Kai turime galimybę pacientui skirti visus 6 ciklus, yra didesnė efektyvaus gydymo tikimybė. Įprastai vaistas suleidžiamas kas 6 savaites, suplanuojami kontroliniai vizitai pas gydytoją. Jeigu yra poreikis, skiriami papildomi tyrimai.
– Ar radioligandų terapija yra plačiai paplitęs diagnostikos ir gydymo būdas?
– Taip, tai yra plačiai taikoma Belgijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge, Prancūzijoje, Vokietijoje, kur šis gydymas vis dažniau įtraukiamas į kompensuojamųjų sąrašus. Kitos šalys dar laukia kompensacijos, tarp jų ir Lietuva. Labai laukiame šios inovatyvios terapijos pasirodymo mūsų šalyje, tai padarys reikšmingą įtaką klinikinei praktikai.
– Kaip manote, ko trūksta, kad Lietuvoje šis gydymo būdas būtų kompensuojamas?
– Esame visiškai pasiruošę – turime sutvarkytą diagnostinę grandinę, kvalifikuotus specialistus, kurie yra išprusę šioje srityje, nuolat kelia savo kvalifikaciją ir stebi naujienas, kad galėtų įgyvendinti šią terapiją. Infrastruktūriškai esame pasiruošę.
Mūsų prioritetas – paciento sveikata. Todėl norime, kad šis gydymo būdas būtų visiems prieinamas. Jeigu tai nutiktų kitais metais, tai būtų didelis laimėjimas, padėsiantis apie 100 pacientų per metus. Tačiau šiuo metu žmonių, laukiančių šio gydymo, skaičius yra kur kas didesnis, nes susidariusi laukiančiųjų eilė.
