Kaip ir suaugusiems, vaikams vis dažniau kyla antsvorio ir nutukimo problemų, kurios sukelia ir papildomų iššūkių. „Nutukimas kelia ne tik tiesioginių problemų fizinei sveikatai, bet grėsmingos ir viso to pasekmės“, – sako šeimos gydytojas.
Vaikai, turintys antsvorio, dažnai susiduria su apribojimais sporto srityje, o patyčios gali sukelti psichologinių problemų, mažinančių norą socializuotis.
„Nutukimas sukelia daug gretutinių problemų, ypač psichologinių – nuo valgymo sutrikimų iki depresijos, – sako gydytojas V.Rajeckas. – Tai viena iš pagrindinių šiuolaikinių vaikų sveikatos problemų, kuri aktuali išsivysčiusiose šalyse, o taip pat ir Lietuvoje.“
Būtina atsižvelgti, kad tinkama vaikų mityba yra labai svarbi ne tik dėl svorio kontrolės, bet ir dėl bendros sveikatos. Pasak „Hila“ šeimos gydytojo V. Rajecko, net ir normalų kūno masės indeksą (KMI) turintys vaikai gali patirti sveikatos problemų dėl mitybos. „Nesubalansuota mityba gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų – nuo dantų ėduonies iki refliukso, skrandžio rūgštingumo padidėjimo ar net mažakraujystės, – sako pašnekovas. – Todėl labai svarbu rūpintis vaikų mityba ir užtikrinti, kad jų racionas būtų subalansuotas ir sveikas.“
Vaikų regėjimas pastaraisiais metais šiek tiek blogėja, dažniau diagnozuojama trumparegystė. Ne naujiena, kad pagrindinės to priežastys yra nesaikingas ekranų naudojimas, fizinio aktyvumo sumažėjimas, be to, daugiau laiko praleidžiama patalpose, o ne lauke. „Regos korekcija yra gana paprastas dalykas – gali tekti nešioti akinius, bet tai nėra komplikuota, – sako gydytojas V.Rajeckas. – Tačiau mitybos ir nutukimo problemos yra žymiai ryškesnės ir sudėtingesnės, turinčios rimtesnių pasekmių vaikų sveikatai.“
Niekuo nesiskundžia, o diagnozuojama trumparegystė
Regos problemos glaudžiai susijusios ir su fiziniu aktyvumu bei antsvoriu.
„Kiekvienam vaikui reikėtų patikrinti regą, ypač atidžiai reikėtų stebėti ikimokyklinio amžiaus vaikus ir pradinių klasių mokyklinukus, nes jie gali ir nepasiskųsti, kad prasčiau mato“, – pastebi gydytojas V.Rajeckas.
Jis priduria, kad kai kurie vaikai gali net ir nežinoti, ką reiškia matyti ryškiai, jei, tarkime, jų rega silpnesnė jau nuo pat mažų dienų. Todėl tėvai turi būti akyli ir pastebėti bet kokius regėjimo pablogėjimo požymius.
Jei vaikas aktyviai sportuoja ir daug laiko praleidžia lauke, paprastai problemų dėl laikysenos nėra patiriama, tačiau jei kamuoja svorio problemos, lėtinės ligos, iššūkių rizika padidėja. „Dažniausiai laikysenos problemos būna nespecifinės ir gali būti laikomos norma. Pavyzdžiui, nedidelė kupra ar menčių netolygumas. Tokias problemas dažnai galima koreguoti padidinant fizinį aktyvumą arba taikant kineziterapiją“, – sako gydytojas V.Rajeckas.
Profilaktiškai atliekant sveikatos patikrinimus galima pastebėti tam tikrus nuokrypius, pavyzdžiui, netaisyklingą pėdų statymą einant, ryškesnę plokščiapėdystę, nelygią klubų, menčių liniją ir kt.
„Jei pastebime šiuos pokyčius, svarbu tai aptarti ir nuspręsti, ar konkrečiu atveju pakanka padidinti fizinį krūvį, ar jau reikia specialistų pagalbos“, – sako gydytojas.
Dėmesys psichologinei sveikatai
Paaugliams regos problemos persidengia su gyvenimo būdo klausimais, o pandemijos laikotarpis ypač pablogino psichologinę sveikatą. Daug paauglių patyrė sunkumų dėl karantino, izoliacijos ir socialinių kontaktų praradimo. „Pastaraisiais metais psichologinės sveikatos iššūkių paauglių grupėje yra drastiškai padaugėję. Jei paauglys vėliau eina miegoti – dar nieko tokio, bet jei jis pradeda kalbėti apie sunkumus užmigti ar susidomėjimo mėgstamomis veiklomis praradimo, tai signalai, kad reikėtų atkreipti dėmesį į jo psichologinę sveikatą, – tvirtina V.Rajeckas ir primena, kad nuo 16 metų paaugliai profilaktiniams sveikatos patikrinimams pas gydytojus gali ateiti ir be tėvų palydos. – Apie sveikatą paaugliams kartais lengviau su gydytoju kalbėtis betarpiškai, nei kabinete būnant tėvams.“
Jei vaikui sunku kalbėti apie savo psichologinę sveikatą, puiki išeitis pacientui duoti užpildyti klausimyną. „Rašyti ir skaityti jau mokantiems vaikams į klausimus apie savo psichologinę sveikatą būtų galima atsakyti net ir koridoriuje laukiant paskirto vizito pas gydytoją. Tai padėtų gydytojams paprasčiau atskirti, kuriems pacientams yra didesnė rizika turėti psichologinių problemų, o kuriems bent jau dabar tai negresia“, – aiškina šeimos gydytojas.
Mažesniems vaikams vizitai pas gydytojus kartais kelia baimę, ypač jei planuojama atlikti tyrimus arba pradėti gydymą. „Svarbu padėti vaikams suprasti, kad gydytojo vizitas gali būti ne tik dėl ligos, bet ir kaip galimybė pasikalbėti, išsiaiškinti vaiko kasdienius iššūkius ir sveikatos problemų prevenciją“, – teigia gydytojas V.Rajeckas.
Kasdieninės sveikatos palaikymui skirtas profilaktinis vizitas yra mažiau intensyvus, tad leidžia gydytojui ir pacientui sukurti pasitikėjimo santykį.
„Tėvams svarbu palaikyti teigiamą požiūrį į profilaktinius vizitus, nes jie yra ypač naudingi ir leidžia laiku įžvelgti galimas problemas, išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų ateityje, – tvirtina gydytojas. – Kartu tai ugdo vaiko supratimą apie sveikatos priežiūrą bei jos svarbą kasdieniame gyvenime.“
Vasara – geras metas spręsti sveikatos problemas
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre „Hila“ konsultuojantis šeimos gydytojas V.Rajeckas pastebi, kad pastaraisiais metais vis daugiau tėvų profilaktiniams sveikatos patikrinimams vaikus atveda anksčiau – vasarą ar net pavasario pabaigoje.
Šiltasis sezonas gali būti puikus metas ramiai išspręsti didesnes ar mažesnes sveikatos problemas. Tačiau būna ir taip, kad apie būtiną kasmetį sveikatos patikrinimą jau prasidėjus mokslo metams primena ugdymo įstaigos.
Verta nepamiršti, kad profilaktiškai patikrinti vaiką reikia tada, kai jis neserga ūmiomis ligomis, o vasara, kai dienotvarkė yra mažiau struktūrizuota, o įtampos lygis sumažėjęs, yra puikus metas tai padaryti.
„Vasarą vaikai turi daugiau laisvo laiko, todėl tai puikus metas aptarti jų mitybą, dienos ritmą, fizinį aktyvumą, higienos įpročius ir sveikatos problemas. Taip pat svarbu kalbėtis apie lytinį brendimą ir kitus svarbius klausimus. Vasaros metu vaikai gali užsibrėžti tikslus – ne tik perskaityti daugiau knygų, bet ir išbandyti naują sporto šaką ar pomėgį“, – sako šeimos gydytojas.
Be to, patikrinus vaikų sveikatą anksčiau, laiku galima atlikti ir reikalingus skiepus.
„Kartais atsiranda poreikis tam tikriems skiepams, pavyzdžiui, nuo erkinio encefalito, vėjaraupių ar kt. Paaugliams taip pat yra numatytos vakcinos pagal skiepų kalendorių. Skiepytis vasarą yra paprasčiau, nes artėjant rugsėjo 1-ajai žmonės tampa vis labiau užsiėmę mokyklos ir darbo reikalais, todėl skiepai nusikelia į rugsėjį ar spalį, kai prasideda peršalimo sezonas ir gali kilti papildomų sunkumų“, – teigia gydytojas V.Rajeckas.
Vasaros pradžioje taip pat svarbu aptarti pirmosios pagalbos suteikimo pagrindus. „Kartais su mažesnių vaikų tėvais kalbamės apie pirmosios pagalbos suteikimą – ką verta žinoti, jei kas nors atsitiktų. Su didesniais vaikais aptariame, kaip elgtis, jei žmogus pradėtų skęsti, nukristų ar nualptų, – sako šeimos gydytojas V.Rajeckas. – Kadangi vasaros metu traumų ir įvairių nelaimingų atsitikimų pasitaiko dažniau, toks priminimas yra labai naudingas. Atsargumas ir žinojimas, kaip elgtis ekstremaliose situacijose, gali padėti išvengti rimtų pasekmių.“