– Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria Lietuvos sveikatos sistema?
– Tenka bendrauti su gyventojais, kuriems reikia sveikatos paslaugų, ir retai girdžiu, kad sveikatos apsauga veiktų sklandžiai. Gyventojai skundžiasi, kad reikia ilgai laukti vizitų pas specialistus. Dažnai teigiama, kad pacientai negali gauti tinkamos reabilitacijos po įvairių traumų. Vaistų paskyrimų ir jų tęsimo tvarka vis dar kebli, neišnaudojamos nuotolinės priemonės konsultacijoms. Vis dar nuvertinamas slaugytojų darbas, jų kompetencija ir atlygis už darbą.
– Jeigu lygintume pastarąjį dešimtmetį, kur situacija – pagerėjo, o kas nepasikeitė ar net suprastėjo?
– Kaip ir kitose srityse, Lietuvoje, per pastarąjį dešimtmetį situacija gerėja ir sveikatos sektoriuje, bet progresas lėtas. Nors Lietuvoje teikiamos įvairios sudėtingos medicininės paslaugos, jų prieinamumas vis dar mažas.
Nepakankamai dėmesio skiriama ligų prevencijai, ankstyvajai diagnostikai. Dažnai gyventojams nėra finansuojamos šiuolaikiškos medicinos paslaugos ir jie privesti mokėti iš savo asmeninių lėšų, nors kas mėnesį moka sveikatos draudimą.
Čia turime labai ydingą situaciją, kuomet gyventojas visą gyvenimą sąžiningai moka mokesčius, o susirgęs negali gauti jam reikalingos paslaugos.
– Kaip manote, kuriems sektoriams reikėtų skirti daugiau dėmesio (ar finansų) ir kodėl?
– Norint sklandžiai veikiančios sveikatos sistemos, visų pirma, kokybiškai turi veikti pirminė jos grandis. Šeimos gydytojas turi būti lengvai prieinamas visiems gyventojams, nuo jo turėtų būti „nuimti“ pertekliniai biurokratiniai reikalavimai.
Šeimos gydytojui turėtume atrišti rankas ir leisti savarankiškai formuoti komandą.
Šeimos gydytojui turėtume atrišti rankas ir leisti savarankiškai formuoti komandą. Lietuvoje šeimos gydytojai – ypač aukštos kvalifikacijos, bet jiems užkraunamas darbas, kurį galėtų atlikti administratorius. Kuomet šeimos gydytojas daugiau dėmesio skirs paciento sveikatai, tada sumažės krūvis ir visai likusiai sveikatos sistemai.
Vis dar nėra tinkamai išspręstas finansavimo klausimas, nes valstybė žymiai mažesne dalimi prisideda prie valstybės draudžiamų asmenų gydymo finansavimo. Iš čia ir kyla konfliktas, kad sąžiningi mokesčių mokėtojai sumoka už kitų gydymą, o patys dažnai negali gauti tinkamos paslaugos.
– Kodėl apskritai reikia tobulinti sveikatos sistemą, lyginant, tarkime, su JAV ar Kanada – juk mūsiškė prieinama daugeliui ir veikia puikiai?
– Lietuvoje veikianti sistema yra solidari – bent jau teoriškai, visi turėtume gauti vienodas sveikatos paslaugas. Deja, iš praktikos žinome, kad kilus sveikatos problemų, neretas ieško pažinčių, kurios padėtų gauti kokybiškesnę sveikatos paslaugą ir greičiau. Lietuvoje sistema vienoda, bet neteisinga – daugiausia mokesčių sumokėję gyventojai dažnai negali gauti kokybiškos ar nemokamos sveikatos apsaugos.
JAV ir Kanados sveikatos sistemos skiriasi. Verta panagrinėti sėkmingai veikiančią Šveicarijos sveikatos apsaugos sistemą. Šveicarijoje mokami santykinai maži mokesčiai, bet gyventojai turi privatų sveikatos draudimą ir gali gauti kokybiškas bei lengvai prieinamas sveikatos paslaugas. Šveicarijos sveikatos sistema galėtų tapti geruoju pavyzdžiu ir mums.
Šveicarijos sveikatos sistema galėtų tapti geruoju pavyzdžiu ir mums.
Žinoma, tai keistų mūsų sistemos kryptį, bet vertinant demografinius iššūkius, turime įgyvendinti pokyčius kuo anksčiau.
– Pastaraisiais metais pagerintas slaugos bei pavežėjimo paslaugų prieinamumas, įvykdyta GMP pertvarka. Kaip manote, ar tai – pakankamos priemonės bendram sistemos gerinimui?
– Slaugos paslaugos Lietuvoje vis dar labai prastai prieinamos. Paslaugos prieinamumas – ribotas, o gyventojai dažnai skundžiasi ir dėl paslaugų kokybės. Slaugytojams priskiriama rūpintis dideliu skaičiumi pacientų, dėl to prastai pasirūpinama kiekvienu slaugomu žmogumi.
Rugpjūčio viduryje Kelmės rajone mirė naujagimis, nes GMP brigada atvyko per vėlai ir teko gimdymą priimti namuose. Faktas, kad GMP pertvarka nepasiekė tinkamo rezultato. Nors teoriškai pati pertvarkos kryptis teisinga, bet dėl prasto organizavimo sulaukiame skaudžių pasekmių.
Turėtume mažinti tiesioginį politikų kišimąsi į sveikatos sistemos valdymą.
Turėtume mažinti tiesioginį politikų kišimąsi į sveikatos sistemos valdymą, nes sveikatos įstaigos išnaudojamos asmeninių politinių galių didinimui, o tokiu būdu paslaugų kokybė ir prieinamumas tampa antraeiliu.
– Kiek laiko užtrunka, kol Lietuvoje įgyvendinamas bent menkiausias pakeitimas sveikatos sistemoje (pvz., perėjimas prie elektroninės sistemos) ir kokios kliūtys iškyla dažniausiai?
– Lietuvoje sveikatos sektoriuje minimaliai taikoma geroji vadybos praktika. Didelėse ligoninėse turėtų atsirasti valdybos, kurios užtikrintų gerosios vadybos diegimą, nes šiuo metu didžiųjų ligoninių vadovai praktiškai niekam neatskaitingi.
Naudojantis elektronine sveikatos sistema, susidaro įspūdis, kad žmonės, vystę sistemą, minimaliai bendradarbiavo su praktikuojančiais gydytojais. Elektroninė sveikatos sistema nepatogi naudoti, stringa, o korekcijos vykdomos lėtai. Norint efektyviai keisti elektroninę sistemą, turi būti komanda, į kurios sudėtį įeitų praktikuojantys medikai, projektų vadovas, teisininkas ir programuotojai. Tai yra vadybiniai iššūkiai, kuriuos bando įgyvendinti patys politikai, nors turėtų skirti profesionalus, kurie kauptų institucinę atmintį.
– Kokie šiuo metu didžiausi sveikatos sistemos iššūkiai, kurių imtumėtės jūs?
– Šios dienos iššūkius ir galimus pokyčiui vertėtų skirstyti į dvi grupes. Tai pokyčiai, kurie įgyvendinami palyginti lengvai ir duoda pakankamai greitą rezultatą, bei pokyčiai, kurie lemtų visos sveikatos sistemos kryptį dešimtmečius į priekį.
Siekiant greitų rezultatų reiktų lengvinti ir efektyvinti šeimos gydytojų darbą užtikrinant jiems pakankamą finansavimą ir mažinant biurokratinę naštą. Visgi, esamas sveikatos modelis neišspręs sisteminių ydų. Gyventojams turi būti sudarytos sąlygos patiems disponuoti sveikatos paslaugoms skirtais pinigais.
Mokesčius mokantiems gyventojams turėtume sudaryti sąlygas įsigyti alternatyvų draudimą arba lėšas kaupti asmeninėje sveikatos sąskaitoje.
Turėtume sudaryti sąlygas įsigyti alternatyvų draudimą arba lėšas kaupti asmeninėje sveikatos sąskaitoje.
Tai leistų gyventojui pačiam rinktis ir gydytoją, ir įstaigą. Dabartinė sistema – nepriimtina. Dažnai toks gyventojas turi kreiptis į gydymo įstaigą ir mokėti už sveikatos paslaugas antrą kartą, bei viską dengti nuosavomis lėšomis.
Tokia situacija neskatina pasitikėjimo valstybe ir neskatina mokėti mokesčių.
Politinė reklama apmokėta iš Liberalų sąjūdžio Antakalnio rinkimų apygardoje Nr.3 kandidato Vytauto Tamošiūno PK sąskaitos. Užsakymo Nr. VT24
