Apie tai medikės kalbėjo tiesioginėje transliacijoje VUL Santaros klinikų „Facebook“ paskyroje. Įrašą galima rasti ir ligoninės „Youtube“ kanale.
Ligos kilmė iki galo nežinoma
Bronchinė astma yra neužkrečiama, tačiau šiuo metu iki galo neišgydoma liga. „Šios ligos supratimas bėgant metams keitėsi – prieš 100 metų buvo manoma, kad tai yra bronchų spazmų liga, vėliau – kad tai yra tik alerginė liga. Dabar manoma, kad tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Lėtinė, nes liga nepagydoma, bet gerai valdant ją galima gyventi normalų gyvenimą. Uždegiminė reiškia, kad bronchuose vyksta imuninis uždegimas. <...> Šiai ligai būdingi simptomai – dusulio arba kosulio priepuoliai, švokštimas krūtinėje, padidėjusi bronchų sekrecija, krepliavimas ir panašiai“, – pasakojo pulmonologė doc. Virginija Šileikienė.
Daugelis yra girdėję apie tai, kad būna alerginė ir nealerginė bronchų astma. Tačiau, pasak gydytojos pulmonologės, tai supaprastintas ligos apibūdinimas. „Iš tiesų bronchinės astmos patogenezė yra labai sudėtinga ir iki galo neišaiškinta. O kilmė – visiškai nežinoma. Iki šiol niekas nežino, kodėl žmogus suserga bronchine astma. Įtakos turi genetiniai ir aplinkos veiksniai. Todėl vieniems žmonėms vyrauja alerginis mechanizmas, kai simptomus provokuoja konkretus alergenas. Kitiems vyrauja eozenofilinis uždegimas, kai alergenas neturi jokios įtakos. Dar kitiems žmonėms nėra nei alergijos, nei eozenofilų – nerandama jokių ypatingų ląstelių kvėpavimo takuose. Tai dažniausiai būna rūkantiems žmonėms. Jų astmos yra specifinės ir jų gydymas yra kitoks ir ne visada veiksmingas. Astmos tipų yra labai daug ir iki galo dar ne viskas suprasta“, – kalbėjo doc. V.Šileikienė.
Mažiems vaikams diagnozuojama kitaip
Bronchų astma vis dažniau diagnozuojama ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Pasak VUL Santaros klinikų vaikų pulmonologės dr. Sigitos Petraitienės, nepilnamečiai serga taips pačiais bronchų astmos tipais, kaip ir suaugę pacientai. Skiriasi tik diagnostika.
„Auksinis astmos diagnostikos standartas – atlikti spirometriją, rasti tam tikrus pakitimus. Taip pat bronchų praeinamumo (padidėjimo ar sumažėjimo) testai. Didžiausia problema – vaikai iki 6 metų, nes jie dar nesugeba atlikti spirometrijos, nes ten reikia stipriai pūsti, bendradarbiauti su gydytoju – iš mažo vaiko to nevisada pavyksta sulaukti. Todėl dažnai vaikams iki 6 metų bronchų astma diagnozuojama, remiantis klinikine diagnostika: ligos istorija, pasireiškusiais simptomais“, – pasakojo vaikų pulmonologė.
Gydytoja pabrėžė, jog diagnozuoti astmą vaikystėje – labai svarbu, nes, skaičiuojama, kad net 80 proc. pacientų ši liga prasideda dar nesulaukus 6-erių. Tiesa, astmos požymiai gali atsirasti bet kuriame amžiuje.
„Jeigu laiku nediagnozuosime, nepradėsime gydymo, vaikas gali neišmokti gyventi su astma, bronchuose gali atsirasti tokių pakitimų, kurių vėliau nebebus galima ištaisyti. Tuo metu laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą mes turėsime suaugusį žmogų su normaliais kvėpavimo parametrais“, – apie ankstyvos ir teisingos diagnostikos svarbą kalbėjo Santaros klinikų gydytoja, pridūrusi, jog, įtariant brochų astmą, reikėtų apsilankyti pas gydytojus specialistus: vaikų pulmonologus arba vaikų alergologus.
„Nustatyta, kad iki 50 proc. vaikų ikimokykliniame amžiuje bent kartą švokščia. Maždaug pusei jų tas švokštimas kartojasi, o astma suserga tik 1 iš 10-ies. Taigi, mums, gydytojams, reikia rasti tą vieną, kuris iš tikrųjų serga astma“, – kalbėjo dr. S.Petraitienė.
Astma nėra paveldima
Pasaulinė statistika rodo, kad 5–8 proc. žmonių serga bronchine astma. Lietuvoje, anot doc. V.Šileikienės, tikslios statistikos nėra, tačiau iš pacientų srauto matyti, kad pas mus tai – taip pat dažna lėtinė liga.
„Kas yra įdomu, kad astma yra civilizacijos liga. Dažniausiai serga miestiečiai, gyvenantys gerai ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, miestuose, kur mažai žaliųjų erdvių. Tokie žmonės paprastai daug laiko praleidžia uždarose patalpose. Reikšmės turi ir mityba: asta sergantieji paprastai mažiau valgo šviežių daržovių, šviežios riebios žuvies. Gyvenimo būdas, industrializacija, aplinkos tarša turi nemažos įtakos astmos atsiradimui“, – sakė gydytoja pulmonologė.
Medikė pabrėžė, jog astma nėra paveldima liga. Tačiau yra nustatyta maždaug 100 genų, kurie turi įtakos, t.y. juos turintis žmogus turi didesnę riziką susirgti bronchų astma.
Kokie simptomai išduoda astmą?
Švokštimas, dusulys, kosulys ir jų priepuoliai – tai dažniausi požymiai, dėl kurių galima įtarti astmą. Visgi, diagnozuojant ligą, atsižvelgiama ir į kitus kriterijus. Pasak dr. S.Petraitienės, tiek kosulys, tiek švokštimas turi būti pasikartojantys. „Diagnozuojant atsižvelgiama ir į tai, ar tėvai serga astma, ar patys vaikai yra alergiški aplinkai, turi atopinį dermatitą ar alerginę slogą. Mažesnio amžiaus vaikai dažnai kosti, švokščia. Bet, jeigu tai yra viruso išprovokuoti simptomai, tai trunka 2–3 dienas. Po to vaikas nejaučia jokių kitų simptomų iki naujo viruso. Tuo metu daugiau nei 3 kartus besikartojantis švokštimo epizodas, kuris trunka 10 dienų ir ilgiau, dėl ko vaikas gali atsidurti ir ligonėje, jau gali rodyti astmą“, – pasakojo dr. S.Petraitienė.
Jos kolegė, doc. V.Šileikienė atkreipė dėmesį į sunkumus, kurie kyla diagnozuojant astmą: „Tarp priepuolių žmogus gali jaustis visai gerai ir neturėti jokių simptomų: nėra nei švokštimo, karkalų ir spirometrijos tyrimas normalus. Visgi, kalbant apie astmą, raktinis žodis yra „priepuolis“. Tuo ji skiriasi nuo kitų lėtinių obstrukcinių ligų, kurios atsiranda palaipsniui. Jei pacientas pas gydytoją patenka ne priepuolio metu, tenka naudoti kitus diagnostinius tyrimus, pvz., bronchų reaktyvumo tyrimas. Galima jį tirti su fiziniu krūviu (jis, beje, dažniau jauniems pacientams ir vaikams provokuoja astmos simptomus). Arba naudojant įvairias chemines medžiagas, bet paprastai vartojamas metacholinas. Duodama inhaliacija, vis didėjančia tvarka, o po kiekvienos inhaliacijos atliekama spirometrija – išmatuojamas iškvepiamo oro tūris ir greitis. Jeigu bronchai suspazmuoja 20 proc. ir daugiau, tas mėginys yra teigiamas ir rodo, kad bronchai yra pernelyg jautrūs. Bronchų hiperjautrumas – pagrindinis astmos požymis <…>.“
Kaip suprasti, kad tai – astmos priepuolis?
Pasak medikių, didžiausi priešai, išprovokuojantys priepuolius, yra virusai. „Virusinė infekcija dažnai sukelia bronchų obstrukcijos sindromą. Kliniškai tai gali atrodyti visiškai kaip astma. Žmogus gali švokšti, dusti ir priepuolį turėti, bet yra žinoma priežastis – virusas. Be to, tokia savijauta trunka neilgai – mėnesį, retai – iki dviejų mėnesių. Gydymas tuo metu būna kaip bronchinės astmos, tačiau po to simptomai praeina ir žmogus toliau gyvena normaliai. Bet, jeigu jam kartojasi panašūs simptomai be aiškios priežasties (peršalimo, kito viruso), po kelių mėnesių. Tuomet – dar kartą, reikėtų išsitirti dėl bronchinės astmos“, – kalbėjo gydytoja pulmonologė doc. V.Šileikienė.
Vaikai ir virusinės infekcijos yra neatsiejamas dalykas, ypač šaltuoju ir pereinamuoju metų laiku. Vaikų pulmonologės dr. S.Petraitienės teigimu, žiemą būtent virusai yra pagrindinė priežastis, kas sukelia sergantiems astma vaikams paūmėjimus. Pavasarį ir vasarą – alergenai. Ši astmos priežastis dažnesnė vyresniems nei 6-erių vaikams.
„Pvz., vaikas yra alergiškas dulkių erkutei. Namuose mes „užsidarome“ jau nuo spalio vidurio iki balandžio. Tėvai, žinoma, stengiasi išvalyti, apsaugoti aplinką, bet vaikas išeina į darželį, mokyklą, t.y. į kolektyvą, kuriame yra kitų vaikų iš kitos aplinkos, kur yra daug erkučių. Todėl alergiškas vaikas yra įsijautrinęs. Nors simptomų gali ir nebūti, pagavęs virusinę infekciją jis patiria astmos priepuolį. Tai pavyzdys, kodėl astma sergantis vaikas į virusą sureaguos kitaip žiemą nei vasarą, kada alergenai jo nėra įjautrinę“, – paaiškino medikė.
Atsakyti, kokie virusai stipriau veikia astmą, sudėtinga. Visgi, žinoma, kad vienas iš tokių „provokatorių“ yra rinovirusas. „Tai galbūt paaiškina, kodėl vieną kartą sloga praeina kaip sloga, o kitą kartą baigiasi sunkiu astmos priepuoliu“, – kalbėjo dr. S.Petraitienė.
Kaip gydoma astma?
Pasak gydytojų pulmonologių, astma yra uždegiminė liga, todėl ji gydoma priešuždegiminiais vaistais. „Tokie vaistai liaudyje vadinami „hormonais“, t.y. kortikosteroidai. Kai buvo atrasti, šie vaistai padarė revoliuciją astmos gydyme. Vyresni pacientai atsimena, kai nebuvo inhaliuojamų vaistų, kaip atrodė gydymas ir pacientai tuomet – skyriuose gulėdavo beveik vien astma sergantys žmonės. Jie dusdavo, vaistus jiems lašindavo į veną, bet jie veikdavo trumpai, tad tekdavo juos ir gerti... Prednizoloną pacientai gerdavo metų metus, kartais ir dešimtmečius“, – prisiminė doc. V.Šileikienė.
Šie vaistai turėjo daug šalutinių poveikių – dėl ilgalaikio vartojimo pacientams išretėdavo kaulai, oda. „Mes ir dabar dar turime vyresnio amžiaus pacientų, kuriems išlikę anuometinio gydymo požymiai“, – kalbėjo medikė.
Lietuvoje įkvepiamieji kortikosteroidai pacientams pradėti skirti maždaug prieš 30 metų. Vartodami juos pacientai ligą gali valdyti namuose – jiems kur kas rečiau prireikia gydytis ligoninėje. „Jeigu astma lengvesnė, užtenka vien įkvepiamojo kortikosteroido. Kartais, ypač kai astma yra dėl alergijos, tam tikro sezono metu (pvz., kai žydi alergenas) pacientas vartoja vaistus, o vėliau to daryti jam nereikia“, – kalbėjo gydytoja pulmonologė. Jeigu yra poreikis, skiriami ir bronchus plečiantys vaistai.
Tėvams diagnozė sukelia stresą
Kiekviena lėtinė liga, ypač – nepagydoma, iš esmės keičia paciento gyvenimą. Dažniausiai diagnozė paveikia ir visos šeimos – tėvų, kitų artimųjų kasdienybę. Pasak vaikų pulmonologės dr. S.Petraitienės, neretai su astma anksčiau nesusidūrę mažųjų pacientų tėvai sutrinka ir ima stresuoti.
„Vaistų davimas irgi sudėtingas – juk tėvai nieko nejaučia. Praėjus priepuoliui vaikas gali atrodyti sveikas – lakstyti, žaisti. Todėl neretai pamirštama toliau vartoti vaistus. Tėvams mes patariame kontroliuoti, kaip vartojamas vaistas net ir auginant paauglius – 12–13 metų vaikus, kurie irgi, pasijutę geriau, pamiršta vartoti vaistus. Tačiau astma – tarsi ledkalnis. Turi įvykti didelis uždegiminis procesas, kol tu pamatysi, kad vaikas dūsta. Simptomai kasdien auga, vaikas prie jų pripranta, jaučiasi „sveikas“. Vis dėlto paklausius plaučių, girdi, kad ten viskas „švilpia“, – apie vaistų vartojimo rutinos svarbą kalbėjo pašnekovė.
Kas yra biologinė terapija?
Inovatyvus astmos gydymas, atsiradęs visai neseniai, yra biologinė terapija. Ji skiriama pacientams, sergantiems sunkia bronchine astma (vaikams – nuo 6 metų).
„Tai yra taikinių terapija, kai vaistas nusitaiko į konkrečią ląstelę ir receptorių ir suriša medžiagą kraujyje. Vaistų koncepcija kitokia – tai švirkščiami vaistai. Panašiai kaip diabetikai švirkščia po oda. Tik ne kasdien, bet kartą per mėnesį arba net kas porą mėnesių. Tinkamai atrinktam pacientui ši terapija duoda labai gerą efektą. Visgi, ji skiriama retai – kada pacientams, sergantiems sunkia astma, neužtenka įprastinio gydymo, kad liga būtų kontroliuojama. Priminsiu, kad kontroliuojama astma – tai liga, kai pacientas nejaučia simptomų nei dieną, nei naktį, o jo funkcinė būklė gera, t.y. jis gali atlikti viską tolygiai kaip ir jo bendraamžiai“, – kalbėjo doc. V.Šileikienė.
Visą pokalbį su VUL Santaros medikėmis rasite ligoninės „Facebook“ paskyroje bei „Youtube“ kanale.
