Pirmą tyrimo dalį „Gyvybės kaina (I): nuo mirties gelbstintys vaistai metais stringa Lietuvos biurokratijos gniaužtuose“ skaitykite čia.
Tarptautinio tyrimo metu „Investigate Europe“ žurnalistai kartu su 15min ir dar 20-ies šalių tyrėjais aiškinosi, kodėl farmacijos kompanijų valstybėms siūlomos naujausių vaistų kainos taip skiriasi. Ir kodėl mažoms bei skurdesnėms šalims siūlomos gerokai didesnės kainos, kuriomis valstybės nesugeba įpirkti gyvybiškai svarbių vaistų savo piliečiams.
Palankią terpę šiems skirtumams atsirasti lemia slaptos derybos ir slapti susitarimai tarp valstybių pareigūnų ir farmacijos gamintojų. Per šias konfidencialias derybas esą galima „išsimušti“ reikšmingų kainų nuolaidų.
Tačiau paanalizavus skirtingus Europos šalių duomenis, ryškėja kitoks vaizdas – „aklose“ derybose valstybės rizikuoja gerokai permokėti.
Tyrimo metu žurnalistai kalbėjosi su dešimtimis skirtingų šalių pareigūnų bei politikų, kurie dalyvavo konfidencialiuose susitikimuose dėl vaistų kainų su farmacijos įmonėmis. Daugelis valstybių atstovų nevengė kritikos ir vaistų derybų sistemą vadino tiesiog absurdiška, dažnai tai derybos tiesiog užrištomis akimis.
„Derybos yra visiškai slaptos. Viskas juda užklijuotuose vokuose, keičiasi su parašais“, – žurnalistams sakė vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs derybininkas iš vidutinio dydžio ES šalies. „Mes to net neįtraukiame į savo elektronines sistemas, nes nenorime, kad rangovas, prižiūrintis mūsų sistemas, turėtų prieigą.“
„Kainų slaptumas laikomas pagrindine pramonės vertybe“, – sako olandų onkologas Vimas van Hartenas, daug metų ieškojęs tikrųjų vėžio gydymo metodų kainų Europoje.
Oficialią vaisto kainą lengvai galima rasti internete arba ant vaistų pakuotės, tačiau tai nebūtinai tikroji vaisto kaina. Anot „Investigate Europe“, kainos, kurias matome ant pakuočių, dažnai būna dirbtinai išpūstos. Gamintojai suinteresuoti, kad jos būtų kuo didelės. Priežastis paprasta: dešimtys šalių nustato savo kainas ir derasi, atsižvelgdamos būtent į oficialiai pateiktas kainas, nors tikroji kaina ir susitarimai yra konfidencialūs.
Ar tai būtų vėžio gydymas, kurio kainoraščio kainos siekia šešiaženkles sumas, ar reti vienkartiniai vaistai, kurių kaina rinkoje siekia milijonus. Didelės oficialių kainoraščių kainos yra pramonės vartai į stulbinantį pelną.
Tipiška strategija, kuria siekiama išlaikyti slaptumo status quo, yra grasinimas boikotuoti rinkas. „Esu vedęs šimtus tokių derybų“, – sako Francis Arickxas, Belgijos nacionalinio sveikatos ir neįgalumo draudimo instituto farmacijos politikos vadovas. Grasinimas, kad įmonė nesės prie derybų stalo, girdimas nuolat ir visur.
Taip ilgainiui susiklostė padėtis, kai to paties inovatyvaus vaisto kaina skirtingose Europos valstybėse gali skirtis kartais, nerimą kelia ir ryškus atotrūkis tarp dešimčių naujoviškų vaistų prieinamumo.
„Turime pirmos, antros ir trečios klasės Europos piliečių, kai kalbama apie prieigą – tai skandalas“, – sako Clemensas Aueris, iki 2018 metų buvęs Austrijos Sveikatos apsaugos ministerijos generaliniu direktoriumi.
„Turime pirmos, antros ir trečios klasės Europos piliečius, kai kalbama apie prieigą – tai skandalas“
Pacientų rūšiavimas
„Investigate Europe“ ir jos partnerių vaistų kainų tyrimas Europoje vyko 8 mėnesius. Tyrimo metu buvo apklausti skirtingų šalių derybininkai, renkami ir analizuojami skirtingų valstybių biudžetų, pacientų sveikatos duomenys. Straipsnyje remiamasi Europos šalių sveikatos ministerijų, biurų, farmacijos kompanijų, Europos vaistų agentūros bei kitų institucijų informacija.
Pasak Šveicarijos federalinio visuomenės sveikatos biuro atstovo Joergo Indermitte'o, vaistų gamintojai kasmet vis labiau kelia kainas, dažnai su jau įskaičiuotomis vadinamosiomis nuolaidomis: „Paskutinis mano turimas pavyzdys – 50 000 frankų [51 800 eurų] per mėnesį už naują onkologinį vaistą. Dar niekada neturėjome tokios didelės kainos. Nors šiuo naujuoju vaistu gydoma tik 10–20 pacientų, jis yra labai brangus.“
Tyrimo metu paaiškėjo, kad tai, kas brangu šveicarams, gali kainuoti dar brangiau Lenkijai ar Čekijai. Duomenų analizė atskleidžia, kad turtingos šalys už tam tikrus vaistus paprastai moka mažiau nei Vidurio ir Rytų Europos šalys.
Skaldyk ir valdyk
„Pramonės atstovai atkakliai siekia, kad šių derybų rezultatai liktų paslaptyje. Tai, kad viskas laikoma paslaptyje, suteikia jiems didžiulę galią žaisti žaidimą „skaldyk ir valdyk“, – sako Nyderlandų teisininkė ir visuomenės sveikatos gynėja Ellen 't Hoen.
Šalys sudaro slaptus susitarimus, tikėdamosi suvaldyti augančias naujų vaistų kainas, tačiau inovatyvių vaistų kainos auga visur. Nyderlanduose per pastaruosius 15 metų šiems vaistams skiriama nacionalinio ligoninių biudžeto dalis padidėjo nuo 0,6 proc. iki 10 proc., sako Nyderlandų onkologas V.van Hartenas.
Norvegijos valdžios institucijos sako, kad joms teko pertvarkyti net savo duomenų bazę, kad joje galėtų atsirasti „papildomų nulių milijonams“.
Kompanija „Novartis“ pasiekė rekordą su vaistu nuo spinalinės raumenų atrofijos „Zolgensma“, kurio kaina buvo 27 mln. Norvegijos kronų (2,3 mln. eurų). Tai yra „visiškai neetiška“ kaina, sako Norvegijos medicinos produktų agentūros atstovė Anja Schiel. Galiausiai 2021 m. buvo susitarta dėl konfidencialios nuolaidos.
Kompanija „Novartis“ pasiekė rekordą su vaistu nuo spinalinės raumenų atrofijos „Zolgensma“, kurio kaina buvo 27 mln. kronų (2,3 mln. eurų)
Tyrimo „Investigate Europe“ analizė rodo, kad visos Europos šalys už „stebuklingais“ vadinamus vaistus nuo sunkios genetinės ligos – cistinės fibrozės – moka labai skirtingas kainas. JAV biotechnologijų įmonė „Vertex Pharmaceuticals“, turinti gydymo monopolį, už savo proveržį sukėlusį gydymą „Kaftrio/Kalydeco“ vaistais gali prašyti daugiau nei 200 000 eurų vienam pacientui per metus.
Tai daugiau nei 40 kartų viršija apskaičiuotas gamybos sąnaudas, teigia Jungtinės Karalystės tyrėjai. Įmonė tai ginčija, teigdama, kad kainas lemia ne gamybos sąnaudos, o investicijos į jų kūrimą, prisiimta rizika ir vertė visuomenei.
Įmonių įrašų ir nacionalinių valdžios institucijų biudžeto bei sveikatos duomenų analizė pirmą kartą leidžia pamatyti, kokie skirtumai yra tarp to, kiek šalys moka už šiuos gyvybę gelbstinčius vaistus.
„Investigate Europe“ tyrėjai palygino „Vertex“ pajamas Vakarų Europoje ir oficialų bendrovės vaistus vartojančių pacientų skaičių 2022 m. Apskaičiuota, kad vidutiniškai, neįskaitant PVM, farmacijos gamintojo pajamos už vieno paciento gydymą Prancūzijoje sudarys apie 71 tūkst. eurų, Italijoje – 81 tūkst. eurų, Ispanijoje – 87 tūkst. eurų, Nyderlanduose – 88 tūkst. eurų.
Palyginimui, vidutinės išlaidos vienam pacientui kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse atrodo gerokai didesnės. Čekijoje, remiantis didžiausios šalies valstybinės draudimo bendrovės VZP duomenimis, 2022 m. apskaičiuotos metinės išlaidos vienam pacientui siekė 140 tūkst. eurų. „Tai reali kaina, mokama už tokį gydymą“, – teigė VZP, nors nėra aišku, ar į ją įskaičiuoti kokie nors mokesčiai.
Lietuvos Vyriausybė pareiškė, kad yra pasirengusi sumokėti iki 8,4 mln. eurų už „Kaftrio“ ir „Kalydeco“ teikimą 48-iems pacientams.
O dabar pažvelkim į Lietuvą – čia valdžios institucijos ne vienerius metus bandė derėtis su „Vertex“, tolydžio didėjant žiniasklaidos ir pacientų grupių spaudimui. Balandį vyriausybė pareiškė, kad yra pasirengusi sumokėti iki 8,4 mln. eurų už „Kaftrio“ ir „Kalydeco“ teikimą 48-iems pacientams. Tai galėtų sudaryti 175 tūkst. eurų vienam asmeniui.
„Mūsų vaistų kaina pagrįsta jų inovacijomis ir verte, kurią jie suteikia sergančiųjų cistine fibroze bendruomenei, slaugytojams ir sveikatos priežiūros sistemoms. Jūsų paklausime nurodytos kompensuojamos kainos yra netikslios“, – sakė „Vertex“ atstovas. Įmonė atsisakė komentuoti atskiras šalis ar nurodyti netikslumus. Ji pridūrė, kad per pastarąjį dešimtmetį daugiau kaip 70 proc. jos veiklos biudžeto buvo išleista moksliniams tyrimams ir plėtrai.
Tiesa, reikėtų pabrėžti, kad „Vertex“ nepriklauso pagrindinei Europos farmacijos pramonės organizacijai. Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija EFPIA atsisakė komentuoti konfidencialius sandorius ar didžiulę kainų nelygybę visame bloke.
Emigravo, kad išgyventų
Realus pavyzdys, kaip farmacijos kompanijų kainų politikos veikia žmonių gyvenimus. 27 metų Monika Luty 2020 m. buvo priversta išvykti iš gimtosios Lenkijos, nes čia jai gyvybiškai svarbus vaistas „Kafrio“ nebuvo kompensuojamas. Mergina ryžosi net internete paskelbti vaizdo įrašą, kuriame maldavo „Vertex“ kompanijos suteikti jai galimybę gauti reikalingą medikamentą. „Jaučiau didžiulį nusivylimą. Gyvendama ES, būdama lenkė, buvau diskriminuojama, nes nebuvau vokietė ar kitos šalies atstovė, kur gydymas buvo prieinamas. ES neturėtų būti jokios diskriminacijos“, – sakė ji.
Draugai padėjo jai surinkti daugiau kaip 200 tūkst. eurų, o jos tėtis pardavė savo automobilį, kad ji galėtų nusipirkti vaistų iš Vokietijos. Pamačiusi, kokie jie veiksmingi, ji visam laikui kirto sieną. „Už vaistus nemokėjau nieko, tiesiog verkiau, nes tai buvo taip paprasta“, – prisimena ji. Norint gauti vaistų Vokietijoje, merginai tereikėjo draudimo, darbo ir ten gyventi. Tiesa, po kurio laiko Lenkija vis dėlto sudarė sutartį su „Vertex“.
„Plačiai sutariama, kad kainos turi atspindėti šalies galimybes mokėti už vaistus. EFPIA ir jos nariai siūlo Europai sistemą, pagal kurią šalys, galinčios sau leisti už vaistus mokėti mažiau, mokėtų mažiau“, – sako EFPIA generalinė direktorė Nathalie Moll.
Lygesnės už lygius
Danija ir Vokietija – dvi šalys, kuriose bendrovėms leidžiama iš pradžių laisvai nustatyti oficialias kainas, paprastai šios dvi valstybės yra pirmieji įėjimo į Europą taškai. Jos turi ir daugiau galimybių nei kitos persiderėti dėl kainų.
Tuo tarpu kitos šalys, nustatydamos savo oficialias kainas, remiasi jau užduotu tonu – t.y. pradinėmis Vokietijoje ir Danijoje nustatytomis kainomis.
Tai, kas vyksta toliau šiose dviejose šalyse, gaubia paslaptis. Danijos ligoninės įsigyja brangiausius vaistus su konfidencialiomis nuolaidomis, tačiau šie sandoriai nerodomi Europos kainų duomenų bazėje „Euripid“, teigia Danijos pareigūnai.
Iš visoje Europoje surinktų duomenų matyti, kad daugiau nei ketvirtadalis vaistų nėra prieinami daugiau nei trečdalyje ES šalių. Nesudarius šių bendrųjų kompensavimo susitarimų, šalims tenka rinktis kitus brangius būdus vaistui gauti arba joms tiesiog nesudaroma galimybė jų įsigyti.
„Nuo to, kur gyveni, neturėtų priklausyti, ar gyvensi, ar mirsi“
Tragiškiausia padėtis yra Vengrijoje, kur pacientams neprieinami net 25 iš 32-iejų inovatyvių vaistų, kurių prieinamumą analizavo „Investigate Europe“ su tarptautiniais partneriais. Maltos valstybė savo piliečiams nekompensuoja 19-os, Kipro – 15, o toliau jau rikiuojasi Baltijos šalys bei Rumunija.
Lietuvoje iš labai reikšmingų žmonių gyvybes gelbstinčių inovatyvių vaistų neprieinami 9.
ES sveikatos komisarė Stella Kyriakides žino apie daugybę problemų. „Nuo to, kur gyveni, neturėtų priklausyti, ar gyvensi, ar mirsi“, – sakė ji pernai pristatydama naują įstatymų rinkinį. Tačiau ES planuojamas „farmacijos paketas“ sulaukė pasipriešinimo. Jame nėra jokių priemonių, skirtų kovoti su slaptumu ar konfidencialiomis kainomis.
Vienytis nepavyksta
Buvęs Airijos sveikatos apsaugos pareigūnas teigia, kad izoliuotos derybos, kai šalys veikia po vieną, tik didina nelygybę ir kainų atotrūkį. Vis dėlto, daugybė šalių bandymų suremti pečius ir vieningai derėtis su farmacininkais buvo neveiksmingos.
Kai šešios šalys, įskaitant Kiprą, Graikiją, Italiją, Maltą, Portugaliją ir Ispaniją, suvienijo jėgas ir 2017 m. pasirašė Valetos deklaraciją dėl bendradarbiavimo vaistų viešųjų pirkimų srityje, vaistų pramonė nerodė jokio susidomėjimo, tikina „Investigate Europe“.
Dar vienas mėginimas – jau toliau į šiaurę, kai Beniliukso šalys – Austrija, Belgija, Airija, Liuksemburgas ir Nyderlandai – bendromis jėgomis derėjosi dėl kelių brangių vaistų kainų, bet daugiausia su mažomis įmonėmis. Du derybose dalyvavę asmenys tyrimo žurnalistams teigė, kad didesnės įmonės prie tokių valstybių „koalicijų“ tiesiog nenori prisijungti.
„Mažosios bendrovės sako – taip, po vienų derybų tokiu būdu galime patekti į daugiau rinkų, todėl sutinkame, o didžiosios bendrovės, atrodo, boikotuoja tokią iniciatyvą“, – sako Veronos universiteto ekonomikos profesorius Paolo Pertile.
Vienintelį kartą didžiosios bendrovės derėjosi ES mastu dėl COVID vakcinų. Šis atvejis parodė, kad, jei bus spaudžiami, pramonės atstovai gali susitarti ir nekurstyti vienų šalių prieš kitas. Tačiau kainos ir vėl buvo slaptos. „Jei ES būtų suvienijusi jėgas ir nesusitarusi dėl konfidencialumo sąlygų, tai galėjo pakeisti situaciją“, – sako Austrijos nacionalinio visuomenės sveikatos instituto Farmakoekonomikos skyriaus vadovė Sabine Vogler.
