Kiekvienoje injekcijoje – milijonai gabalėlių?
Vienas lietuvis savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo netikėtai sužinotomis naujienos.
„Tuckeris Carlsonas „sukrėstas“ sužinojęs, kaip „Big Pharma“ naudoja abortuotų kūdikių audinius vakcinoms gaminti.
Roberto F. Kenedžio jaunesniojo advokatas Aaronas Siri apstulbusiam Tuckeriui Carlsonui pasakė, kad kai kuriose vaikiškose vakcinose „tiesiogine prasme kiekvienoje injekcijoje yra milijonai gabalėlių iš abortuoto vaisiaus ląstelių linijos“ ir kad vakcinos auginamos ant „abortuoto vaisiaus audinių“, kurie yra „gyvi“.
Aaronas Siri susėdo su Karlsonu ir davė beveik dvi valandas trukusį interviu buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui. Jų pokalbis gruodžio 27 d. buvo paskelbtas X ir sulaukė didelio dėmesio socialinėje žiniasklaidoje.
Tarp temų, kurias Siri ir Karlsonas aptarė, buvo ir šiurpi tema, kaip Didžioji farmacija savo produktams gaminti naudoja abortuotus kūdikius.
„Kiekvienoje MMR (tymų, kiaulytės, raudonukės) injekcijos dozėje yra tiesiogine prasme milijonai gabalėlių iš abortuoto vaisiaus ląstelių linijos“, – aiškino Siri apstulbusiam Karlsonui. „Aš tiesiogine to žodžio prasme dabar galėčiau išsitraukti CDC sudarytą MMR vakcinos sudedamųjų dalių sąrašą.“
Per savo bylinėjimosi patirtį Siri yra laimėjęs svarbių bylų, susijusių su medicinos laisve ir vakcinų sukeltais sužalojimais. Toliau jis apstulbusiam Karlsonui paaiškino, kad norint sukurti vakcinas, jos turi būti auginamos ant „abortuotų vaisių audinių“, kurie yra „gyvi (kalba netaisyta – red. past.)”, – atpasakojo internautas.
Naudojama dešimtmečius
Pasak CNN, vaisiaus audiniai skiepams kurti naudojami nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio. Tyrėjai paprastai paima abortuoto vaisiaus audinių mėginius, laikantis įstatymų leidžiamų sąlygų, ir augina jų ląsteles laboratoriniuose induose.
Būdai, kuriais leidžiama gauti ir naudoti vaisiaus audinius, taip pat nėra nauji. JAV Sveikatos ir žmogiškųjų paslaugų departamentas 1990-aisiais išleido šios praktikos gaires. Federalinėse taisyklėse nurodoma, kad moterys turi apsispręsti daryti abortą pačios ir tik tada gydytojai gali paklausti, ar jos norėtų paaukoti vaisiaus audinius.
Vienas pirmųjų pasiekimų šioje srityje buvo inkstų ląstelių panaudojimas kuriant pirmuosius skiepus nuo poliomielito. Pirmosiomis vakcinos kūrimo dienomis tyrėjai užkrėtė vaisiaus inkstų ląsteles, kad susidarytų didelis kiekis viruso, kurį vėliau būtų galima surinkti, išgryninti ir panaudoti žmonėms skiepyti.
Daugelis kitų gerai žinomų vakcinų, pavyzdžiui nuo vėjaraupių, raudonukės ir juostinės pūslelinės, buvo pagamintos iš vaisiaus audinių. Konkrečiai – iš dviejų pasirinktinai nutrauktų nėštumų septintajame dešimtmetyje. Tyrėjų darbo su ląstelėmis pažanga leido jiems neribotą laiką auginti vaisiaus ląsteles, todėl nereikėjo imti mėginių iš naujai abortuotų vaisių.
Pasak Oklendo universiteto vakcinologės Helen Petousis-Harris, teiginiai, kad vakcinose yra abortuotų vaisių ląstelių, tėra mitas. Mokslininkė taip pat paminėjo apkalbėtą atvejį, teigdama, kad nuo jo galimai ir atsispyrė visa dezinformacija. Ji teigė, kad nesusipratimas kilo dėl to, jog kai kurios vakcinos buvo sukurtos naudojant ląstelių linijas, pradėtas septintajame dešimtmetyje atlikus du planinius abortus.
Ji patikino, kad šių linijų ląstelės jau dešimtmečius dauginamos laboratorijose ir taip sukuriamas įrankis skiepams reikalingiems virusams auginti. Vakcinas išgryninus, pašalinami bet kokie ląstelių likučiai. Pačiuose skiepuose nėra žmogaus audinių ar ląstelių.
„Mater Health Services“ infekcinių ligų direktorius Paulas Griffinas paaiškino, kad esamų ląstelių linijų dauginimas reiškia, jog bet kokiam produktui, įskaitant vakcinas, kuris remiasi žmogaus ląstelėmis, nereikalingi nauji abortai.
„Nors tiesa, kad šių vakcinų gamybai naudojamos žmogaus ląstelės (arba žmogaus kilmės ląstelės), jos auginamos laboratorijoje ir tai daroma jau labai ilgą laiką", – sakė jis.
Ši praktika buvo užkliuvusi ir Bažnyčiai. Tačiau 2020 m. Vatikanas nutarė, kad naudoti COVID-19 vakcinas, kurių gamyboje naudojamos ląstelių linijos, gautos iš abortuotų embrionų, yra morališkai priimtina. Jie teigė, kad nesant saugių vakcinų, pagamintų iš kitų šaltinių, „morališkai priimtina gauti COVID-19 skiepus, kurių tyrimams ir gamybai buvo naudojamos abortuotų vaisių ląstelių linijos“.
Pasak „Reuters“, JAV vyskupai pripažino, kad vakcinose naudojamos ląstelių linijos, paimtos iš audinių, gautų iš dviejų septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje atliktų abortų, kurios nuo to laiko buvo replikuotos daug kartų.
Skiepuose audinio ląstelių nelieka
Kaip nurodo su moksliniais faktais susijusią dezinformaciją internete tikrinantis leidinys „Science Feedback“, teiginys, kad kai kuriose vakcinose yra audinių, gautų iš abortuotų žmogaus vaisių, dažnai naudojamas skleisti melagienoms apie skiepus.
Leidinio teigimu, vakcinų gamybos procesuose kai kurioms vakcinų sudedamosioms dalims masiškai gaminti kartais naudojamos žmogaus kilmės ląstelės, tačiau šios ląstelės galiausiai pašalinamos ir galutiniame produkte – skiepuose – neaptinkamos.
„Kai kuriose vakcinose naudojami tikri virusai, kurie laboratorijoje buvo modifikuoti taip, kad būtų nekenksmingi žmonėms, bet vis tiek galėtų išmokyti imuninę sistemą kovoti su konkrečiu patogenu.
Virusams gaminti reikia naudoti žmogaus ląsteles, nes virusai negali daugintis už ląstelės ribų. Šios ląstelės kartais gaunamos iš kelių vaisių, abortuotų mažiausiai prieš tris dešimtmečius. Tačiau ląstelės sunaikinamos ir pašalinamos vakcinos gamybos proceso metu. Todėl vakcinose nėra abortuotų vaisių audinių“, – rašo „Science Feedback“.
Nepriklausomai nuo vakcinos tipo, pagrindinis gamybos proceso tikslas yra pagaminti didelį reikiamo viruso kiekį. Skirtingoms vakcinoms pagaminti naudojamos skirtingos ląstelių linijos. Pavyzdžiui, kiaulytės ir raudonukės (MMR) skiepas, priklausomai nuo prekės ženklo, gaminamas MRC-5 arba WI-38 ląstelių linijose. Šios fibroblastų ląstelių linijos iš pradžių išskirtos iš vaisiaus plaučių audinio, kuris buvo gautas dar 1960-aisiais nutraukus nėštumą, ir nuo tada auginamos laboratorijoje.
Vakcinų gamintojai padaugina šias ląsteles, kad pagamintų virusą, reikalingą pirmajai vakcinos gamybos proceso daliai. Kai išgaunamas pakankamas viruso kiekis, ląstelės sunaikinamos cheminiu būdu ir virusas išgryninamas.
Vakcinos gamybos proceso pabaigoje pašalinamos žmogaus kilmės ląstelės, reikalingos virusams auginti. Todėl vakcinose nėra žmogaus ląstelių ir audinių, nors jie ir naudojami gamybos procese.
15min verdiktas: iš dalies melas. Kai kurių skiepų gamybos procese iš tiesų yra naudojami abortuotų vaisių audinių ląstelės, tačiau pačiose vakcinose jų nebelieka, nes jos yra pašalinamos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
