Kaip pasikeitė melanomos gydymas
Nors dauguma atvejų melanoma išsivysto odoje, ji gali atsirasti ir kitose kūno vietose – akies gleivinėje, ryklėje, lytiniuose organuose, tiesiojoje žarnoje ar net smegenyse ir sunkiau kasdien pastebimose vietose – tarpupirščiuose, užausyje. Kasmet Lietuvoje šia vėžio forma suserga apie 300 žmonių, apie 100 žmonių miršta. Dažniausiai melanoma nustatoma 45–69 metų žmonėms, tačiau, kaip rodo ES statistiniai duomenys, auga sergamumas tarp jaunų žmonių.
Nepaisant šiuolaikiško ir veiksmingo gydymo, mirtingumas nuo šios ligos yra labai didelis. Didžiausia bėda tai, kad melanoma dažnai diagnozuojama jau pažengusioje stadijoje, kuomet gydymo prognozė gerokai blogesnė.
„Kai pradėjau dirbti onkologijos srityje, melanoma buvo vertinama kaip viena iš turinčių siauriausias gydymo galimybes sričių, nes jos gydymui turėjome vos du ar tris chemoterapinius vaistus. Šiandien gydymo situacija kardinaliai pasikeitusi, o tai turi labai didelės įtakos ir išgyvenamumui.
Nepaisant šiuolaikiško ir veiksmingo gydymo, mirtingumas nuo šios ligos yra labai didelis.
Prieš 10 metų žmogus su išplitusia melanoma galėdavo išgyventi nuo pusės metų iki metų, šiandien naujausiais tyrimo duomenimis, išgyvenamumas su išplitusia melanoma viršija 7,5 metų. Žmonės ne tik išgyvena, bet ir kokybiškai gyvena. Tai reiškia, kad melanoma tapo lėtine liga“, – teigė D. Mačiulienė.
Pasak jos, šį milžinišką proveržį padarė naujausi gydymo būdai – imunoterapija ir taikinių terapija. Specifinio gydymo pasirinkimas priklauso nuo to, ar melanoma yra BRAF teigiama ar neigiama. BRAF yra vienas iš ląstelių augimą reguliuojančių genų.
Esant šio geno mutacijai, melanomos ląstelės nekontroliuojamai dauginasi, o tai lemia ligos progresavimą. Dažniausiai šis genas nėra paveldimas – dėl neaiškių priežasčių mutacija įvyksta gyvenimo eigoje. Jo mutacija sukelia apie pusę visų melanomos atvejų.
Esant šio geno mutacijai, melanomos ląstelės nekontroliuojamai dauginasi, o tai lemia ligos progresavimą.
Dėl BRAF geno mutacijos tiriami II–IV stadijos melanoma sergantys pacientai. Nenustačius šios mutacijos, gydymui skiriama imunoterapija, kuri pasitelkia paties organizmo imuninę sistemą, o gydymo trukmė priklauso nuo ligos išplitimo. Esant BRAF teigiamai melanomai gydymui gali būti skiriama ne tik imunoterapija, bet ir ypač specifiškas gydymas – taikinių terapija, kuri tiesiogiai nusitaikiusi į šią mutaciją turinčias vėžines ląsteles.
„Taikinių terapija – tai nauja ir progresyvi gydymo galimybė, tampanti rutina klinikinėje praktikoje, gali būti skiriama ne tik išplitusiai ligai gydyti, bet ir kaip adjuvantinis gydymas ligos atsinaujinimo tikimybei sumažinti po operacijos, kurios metu navikas su BRAF mutacija pilnai pašalinamas, o gydymo tikslas – sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę. Į adjuvantinį pooperacinį gydymą ateina ir imunoterapija, kuri gali būti skiriama, kai navikinės ląstelės neturi BRAF mutacijos.
Mokslininkai diskutuoja ir apie tai, kad, siekiant dar labiau pagerinti išgyvenamumo rodiklius ir sumažinti ligos progresavimo tikimybę, galbūt vertėtų skirti taikinių terapiją ar imunoterapiją dar prieš operacinį gydymą. Taip pat atliekami tyrimai su personalizuotomis vakcinomis, kai iš konkretaus paciento medžiagos pagaminama vakcina, padedanti stimuliuoti imuninės sistemos atsaką ir reakciją į naviką. Taigi, požiūris į melanomos gydymą labai kinta ir tik į šviesiąją pusę“, – pasakojo medikė.
Rizikos veiksniai
Vienas iš melanomos rizikos veiksnių, kaip ir daugelio ligų atveju, – vyresnis amžius. Tačiau didėja susirgimų melanoma ir tarp jaunų žmonių, tad būtina išlikti budriems bet kuriame amžiuje.
Turbūt labiausiai žinomas ir daugiausiai kontraversiškų nuomonių sulaukiantis melanomos rizikos veiksnys – saulė.
„Šiais laikais labai madingos išmaniosios apyrankės, fiksuojančios įvairius mūsų fiziologinius rodiklius. Jos gali rodyti ir ultravioletinės (UV) spinduliuotės aktyvumą, tačiau į jį retas kuris atkreipia dėmesį. Natūralu, kad mes norime saulės, ir ji, žinoma, naudinga, nes tai ir vitamino D šaltinis, ir labai svarbus mūsų emocinės sveikatos veiksnys, bet labai svarbu prisiminti, kad saule mėgautis turime protingai – galvojant apie paros laiką, buvimo saulėje trukmę ir apsaugą nuo UV spindulių.
Kalbant apie kremus nuo saulės, laikausi nuosaikaus požiūrio. Tikrai juos rekomenduoju, jei ketinate saulėje būti visą dieną ar deginamės paplūdimyje, tačiau vengiant būti saulėje, kai ji aktyviausia, kremų poreikis gali mažėti“, – svarstė D. Mačiulienė.
Deja, melanoma galima susirgti net ir saugantis saulės UV spindulių, kadangi dar vienas labai svarbus rizikos veiksnys, nors ir netiesioginis, yra stresas. Įrodyta, kad ilgalaikis stresas slopina mūsų imuninę sistemą. Dėl to vystosi lėtinis organizmo uždegimas, kuris nepasireiškia aktyviai, bet sukelia įvairius pakitimus ląsteliniame lygmenyje. Ilgainiui nusilpusi imuninė sistema neturi pakankamai resursų sunaikinti vėžinių ląstelių – tai lyg išvargusi sargyba, vėluojanti ateiti į pagalbą.
Deja, melanoma galima susirgti net ir saugantis saulės UV spindulių.
Melanoma gali išsivystyti net ir tuomet, jei saule nebuvo piktnaudžiaujama ir esant BRAF mutacijai. Tokiais atvejais dažniausiai melanoma atsiranda tose kūno vietose, kurios paprastai mažai gauna saulės, yra mažiau prieinamos, į jas rečiau atkreipiame dėmesį.
Kaip pastebėti laiku
Pasak D. Mačiulienės, skirti dėmesio savo odai reikėtų todėl, kad odos vėžys yra gerokai dažnesnis nei mes manome. „Remiantis JAV statistika, skaičiai yra įspūdingi – odos vėžinių susirgimų, tarp kurių – ir melanoma, nustatoma daugiau negu susumavus prostatos, krūties, plaučių ir žarnyno vėžinius susirgimus, kuriuos paprastai žinome kaip labai paplitusius“, – teigė pašnekovė.
Ji pataria prisiminti ABCDE testą, kuris gali padėti pastebėti pakitusius apgamus:
Asimetriškumas – viena apgamo ar odos dėmės pusė skiriasi nuo kitos.
Nelygūs kraštai – apgamo ar odos dėmės kraštai yra netaisyklingi, nelygūs, taškuoti.
Spalvingumas – kai darinys vienur šviesesnis, kitur tamsiau, geltoniau, juodžiau ir pan.).
Diametras – didesnis nei 6 mm. Vis dėlto melanomos gali būti diagnozuojamos ir esant mažesniam skersmeniui.
Pokytis – darinys skiriasi nuo kitų odos darinių, jis didėja, plečiasi, keičiasi jo spalva ar forma.
„Jeigu turime odos darinių, svarbu juos pažinti ir įvertinti, kaip pažįstame save, savo plaukus ar dantis. Žmogus turi turėti savo odos darinių žemėlapį – pažymėti ar susirašyti, kur kokį darinį ant odos jis turi, ir nepamiršti kas pusmetį ar metus jo patikrinti. Jeigu kuris nors darinys kelia nerimą, pirmas vizitas turėtų būti pas dermatologą, kad jis šį darinį įvertintų ir nustatytų darinio stebėjimo grafiką.
Nors melanoma nustatoma gerokai rečiau nei kitų odos vėžio formos, labai svarbu ją diagnozuoti kuo anksčiau, nes pažengusiai melanomai būdingas didelis mirtingumas. Tai agresyviausias ir piktybiškiausias odos vėžinis susirgimas. Todėl ypatingai svarbi ankstyva diagnostika, kuri yra didžiulė pagalba sau siekiant galimybės išgyti. Ji neįmanoma, jeigu žmogus neateina pas specialistą“, – patarė medikė.
Gyvenimo būdo įtaka
D. Mačiulienei priimtiniausias holistinis požiūris į sveikatą. Pasak jos, gyvenime viskas su viskuo susiję. Jeigu mes nepailsime, esame nepakankamai aktyvūs fiziškai, natūraliai kaupiasi stresas, kuris, vargindamas ilgą laiką, iš pradžių nesukelia jokio matomo ar jaučiamo poveikio, bet ilgainiui sutrinka miegas, mityba, kiti gyvenimo būdo aspektai – visa tai lemia sisteminius organizmo pokyčius. Svarbiausia, kad paveikiama imuninė sistema, kuri šiandien vertinama kaip kritiškai svarbi onkologinės ligos išsivystymui.
„Žmogaus gyvensena svarbi ir vėžio profilaktikai, ir jo gydymui. Kai pacientas turi daug gretutinių ligų, fiziškai pasyvus, nutukęs, prastos nuotaikos, jo gydymą ir šalutinius reiškinius kontroliuoti daug sudėtingiau negu žmogaus, kuris yra emociškai stabilus, stiprus tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Jis visai kitaip toleruos gydymą.
Gauti gydymą, kuris yra be galo brangus, bet nesirūpinti savo gyvenimo būdu, yra labai trumparegiška.
Onkologinės ligos gydymas – tarsi dviejų juostų kelias. Viena juosta – standartiniai gydymo metodai, chirurgija, spindulinė terapija, gydymas vaistais, kita, ne mažiau svarbi juosta – sveika gyvensena. Gauti gydymą, kuris yra be galo brangus, bet nesirūpinti savo gyvenimo būdu, yra labai trumparegiška“, – įsitikinusi pašnekovė.
Pasak jos, šiandien pasikeitę gydymo būdai iš tiesų leidžia žmonėms prisiimti atsakomybę už savo gyvenimo būdą ir gyventi aktyvų, kokybišką ir sveiką gyvenimą. Kita vertus, mirtingumas nuo melanomos vis dar nemažėja taip sparčiai, kaip norėtųsi.
„Onkologija – labai mitizuota sritis. Vėžio diagnozė dar kelia stiprų baimės jausmą. Dažniausiai žmogus žino, kad kažkas yra negerai su sveikata, bet ilgai ignoruoja simptomus, stengiasi nekreipti dėmesio. Ne todėl, kad jam nerūpi, o todėl, kad bijo išgirsti diagnozę. Būtent simptomų neigimas ir vėlyvas kreipimasis į gydytoją lemia tai, kad liga nustatoma pažengusios stadijos. Tuomet ir gydymo variantų yra mažiau, ir gydymo rezultatai prastesni.
Dažnas pasiteisinimas, kad sunku pakliūti pas gydytoją, eilės. Raginčiau atkreipti dėmesį, kad sveikata – brangiausias turtas. Mano manymu pasiteisinimas, kad vizito laukta pusę metų yra ne apie tai, kad prastas prieinamumas, o apie tai, kad pritrūko motyvacijos paieškoti kitų specialistų kitose įstaigose. Didelės eilės tikrai ne visose įstaigose“, – įsitikinusi medikė.
