Tarp jų – šeimų lankymo, emocinės gerovės konsultantų, jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat „Neįtikėtinų metų“ programa ir kt. Jos vykdomos 50 savivaldybių, paslaugos jau suteiktos daugiau nei 75 tūkst. asmenų.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad kas trečias žmogus bent kartą gyvenime patiria psichikos sveikatos sunkumų, tad pagalbos užtikrinimas ir emocinė parama jaunajai visuomenės daliai darosi vis svarbesnė ir aktualesnė. Nors Lietuvoje kai kurių į psichikos sveikatos prevenciją orientuotų programų startas įvyko visai neseniai, džiugu, jog pradėti žingsniai – tvirti, o su partnerių parama ir pagalba pasieks dar platesnį visuomenės ratą ir didins paslaugų prieinamumą“, – sako Edgaras Diržius, Sveikatos apsaugos ministro patarėjas.
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Lietuvos biuro vadovės Ingridos Zurlytės, psichikos sveikata taip pat gyvybiškai svarbi, kaip ir fizinė sveikata.
„Psichikos sveikata yra svarbi žmogui viso gyvenimo eigoje – prieš gimimą, kūdikystės, vaikystės, paauglystės laikotarpiu, suaugus ir vyresniame amžiuje. Norint efektyviai skatinti ir saugoti psichikos sveikatą viso gyvenimo eigoje, mes turime įgyvendinti mokslo įrodymais grįstas intervencijas, kurios skirtos psichikos sveikatos rizikos ir apsauginiams veiksniams kiekvienu gyvenimo etapu. Tai yra vienas iš PSO prioritetų psichikos sveikatos srityje“, – teigia ji.
Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programą „Sveikata“, bendradarbiaujant su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) bei perimant Norvegijos gerąją patirtį, padėtas pagrindas šioms naujoms paslaugoms:
- Šeimų lankymas – skirta padėti besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims, iki vaikui sukaks 2 metai. Pagal specialią podiplominių studijų programą paruošti slaugos ir akušerijos specialistai lanko socialinių rizikos veiksnių turinčias šeimas jų namuose ir vizitų metu pataria su nėštumu ir dviejų pirmųjų vaiko gyvenimo metų laikotarpiu susijusiais klausimais. Nuo 2022 m. paslaugos teikiamos 16-oje savivaldybių, apmokyta 13 šeimų lankymo specialisčių, kurios šiuo metu nuolat lanko daugiau nei 300 šeimų.
- Emocinės gerovės konsultantai – jų paslaugos skirtos padėti asmenims susiduriantiems su lengvais depresijos ir nerimo požymiais, ir suteikti žinias bei įgūdžius šiuos sunkumus spręsti. Programa prieinama žmonėms nuo 18 metų nemokamai. Prie šios paslaugos atsiradimo ir specialistų apmokymo prisidėjo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Šiuo metu apmokyti 60 specialistų. Nuo kovo mėn. paslaugos teikiamos ir visuomenės sveikatos biuruose.
- Ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir mokyklų sveikatos kabinetų atnaujinimas ir aprūpinimas metodologinėmis priemonėmis. Sveikatos kabinetai atnaujinti 27-iose Lietuvos savivaldybėse. Projektų įgyvendinimo metu atnaujintas ir metodinėmis priemonėmis aprūpintas 361 sveikatos kabinetas ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose. Metodinės priemonės skirtos sveikos gyvensenos įgūdžiams ugdyti, fiziniam aktyvumui skatinti, traumų, žalingų įpročių prevencijai, psichikos sveikatos raštingumui didinti.
- Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos (JPSPP) – skirtos paskatinti jaunimą rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, padėti stiprinti fizinę ir psichikos sveikatą, tikslingai spręsti jaunimui susirūpinimą keliančias problemas. Paslaugos teikiamos 24-iose Lietuvos savivaldybėse atvejo vadybos principu, pagalbą teikia 28 apmokyti JPSPP koordinatoriai, kurie jaunimui jau suteikė daugiau kaip 4 tūkst. konsultacijų.
Mokslu grįsta pagalba auginantiems vaikus
Šalia minėtų priemonių, nuo 2020-ųjų Lietuvoje įdiegta tėvų mokymo programa „Neįtikėtini metai“ skirta tėvams, auginantiems vaikus, turinčius elgesio ir emocijų sunkumų. Programa skirta ikimokyklinio amžiaus (3-6 m.) ir mokyklinio amžiaus (6-12 m.) vaikų tėvams.
Projekto metu apmokyti 102 specialistai galintys vesti grupes ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų tėvams. Projekto vykdytojas Higienos institutas bendradarbiauja su 18 šalies savivaldybių, kuriose apmokyti virš 1,2 tūkst. tėvų. Pastebėjus didelį šios paslaugos poreikį, paslaugų tęstinumas ir plėtra numatyta pasitelkiant ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą.
Anot „Neįtikėtinų metų“ programos veiklos vadovės Marinos Mažionienės, programa tėvams padeda geriau suprasti vaiko elgesį ir elgesio sunkumų priežastis, įsigilinti ir taikyti veiksmingus vaiko elgesio valdymo būdus, išmokti efektyviai nustatyti ribas, taisykles ir sėkmingai naudoti paskatinimų sistemą, padėti vaikui išmokti valdyti emocijas, kurti pozityvius santykius su kitais. Taip pat prisideda tobulinant tėvystės įgūdžius, padeda labiau pasitikėti savimi, išmokti pažinti save ir vaiko jausmus, suteikti pagalbą vaikui ir leisti jam jaustis geriau.
„Programa Lietuvoje skaičiuoja jau ketverius metus ir džiugu, jog ji padeda tėveliams stiprinti pozityvios tėvystės įgūdžius, puoselėti tėvų ir vaikų ryšį. Užsiėmimuose mokymasis vyksta per patyrimą: diskusijas, vaidmenų pratimus, video medžiagos analizavimą, taip pat sudaroma galimybė dalyvauti daugiau nei vienam šeimos nariui – abiems tėvams naudinga išmokti taikyti metodus kartu, pavyzdžiui, susidūrus su problema, kai vienas draudžia, o kitas leidžia“, – pavyzdžiais dalinasi M.Mažionienė.
Ankstyvos priemonės veiksmingos
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkės dr. Marijos Jakubauskienės, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos bei pasaulio šalių, psichikos ir elgesio sutrikimų bei priklausomybės ligų našta auga dėl vis jaunesniame amžiuje prasidedančių psichikos ir elgesio sutrikimų bei vis didėjančio šių sutrikimų paplitimo visuomenėje.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad 1 iš 3 žmonių bent kartą savo gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimų, o apie pusei suaugusių žmonių psichikos ir elgesio sutrikimai prasideda vaikystėje ir paauglystėje.
„Didelė dalis visuomenės psichikos sveikatą lemiančių veiksnių, pavyzdžiui, gyvenimo sąlygos, finansinis saugumas, socialiniai tarpusavio ryšiai, egzistuoja už sveikatos priežiūros sistemos ribų, todėl bendruomeninės psichikos sveikatos intervencijos šeimose, mokyklose, darbo vietose gali veiksmingai prisidėti prie geresnės žmonių psichikos sveikatos ir gerovės“, – sako dr. M.Jakubauskienė.
Tam, anot docentės, reikalingas mokslininkų, politikų, psichikos sveikatos sutrikimų patirtį turinčių asmenų, psichikos sveikatos paslaugų teikėjų ir visos visuomenės bendradarbiavimas.
