Svarbi gyvenimo kokybė
KUL medikai džiaugiasi, kad žmonės vis labiau supranta profilaktinių tyrimų svarbą.
Visiems, apsilankiusiems nemokamoje patikroje, gydytojai ir slaugytojos atliko profilaktinius gliukozės kiekio kraujyje tyrimus, pamatavo arterinį kraujo spaudimą, nustatė kūno masės indeksą. Slaugytojos diabetologės patarė, kaip teisingai koreguoti mitybą, pasirinkti sveikesnius maisto produktus, stebėti glikemiją, konsultavo dėl pėdų priežiūros. KUL specialistai žmonėms priminė, ko reikėtų imtis, norint išvengti cukrinio diabeto.
Patikros dalyviai su gydytojais aptarė individualius tyrimų rezultatus, esant poreikiui – jie nukreipti tęstinėms medikų konsultacijoms.
„Šiais metais Tarptautinė diabeto federacija, organizuojanti Pasaulinę diabeto dieną, pagrindinį dėmesį ragina skirti paciento gerovei. Mums, medikams, svarbiausia ne tik geri gliukozės rodikliai, diabeto kontrolė, bet ir paties paciento savijauta, jo gyvenimo kokybė. Siekiame žmones supažindinti su naujausiais gydymo metodais, pasidalinti praktiniais patarimais, kaip kelias su cukriniu diabetu gali būti lengvesnis, o liga – kontroliuojama. Mums rūpi bendradarbiauti su pacientais, jiems padėti, juos palaikyti ir būti pirmuoju jų žinių šaltiniu“, – kalbėjo Diabeto dienos KUL iniciatorius, gydytojas endokrinologas Arūnas Pangonis.
Apžvelgė naujoves
KUL specialistai daug dėmesio skyrė ir sergantiems cukriniu diabetu. A. Pangonis jiems pristatė medikamentinio ligos gydymo naujoves ir dalijosi žiniomis, palengvinančiomis sergančiųjų gyvenimo kokybę. Pasak specialisto, medikų požiūris per pastaruosius metus į cukrinį diabetą ir iš esmės pasikeitė.
„Dabar kalbame ne tik apie gliukozės kiekį kraujyje ir jo kontroliavimą – kalbame apie galimybę pacientą apsaugoti nuo to, ką sukelia per didelė glikemija – smulkių ir stambių kraujagyslių pažeidimo ir su tuo susijusių išeičių. Kiekvieną kartą, kai sprendžiame, kokį gydymą paskirti ar pakeisti, klausiame savo pacientų: ar anksčiau nesirgote infarktu, insultu, ar nebuvo plėstos, stentuotos ar šuntuotos kraujagyslės, ar anksčiau nenustatytas inkstų nepakankamumas. Atsižvelgdami į šiuos veiksnius, skiriame pacientui labiausiai tinkamus vaistus, kurie ne tik mažina gliukozės kiekį kraujyje, bet ir saugo nuo minėtų ligų”, – kalbėjo medikas.
Pasak jo, pacientams, ypač sergantiems 1 tipo cukriniu diabetu, labai svarbu nuolatinės glikemijos matavimo sistemos – sensoriai. Jie padeda kur kas geriau kontroliuoti diabetą ir jį perprasti.
„Labai svarbios ir naujausios insulino pompos, kuriose specialūs algoritmai, gaudami informaciją apie gliukozės kiekius, kontroliuoja insulino patekimo į organizmą greitį. Lietuvos žmonės turi galimybę gauti tiek naujausias cukriniam diabetui gydyti skirtų medikamentų grupes, tiek sensorius, tiek naujausias insulino pompas”, – dalijosi specialistas.
KUL Diabeto dienos iniciatyvą palaikė ir prie jos prisijungė Klaipėdoje veikiantis „Diabeto IQ“ klubas, vienijantis daugiau kaip 600 cukriniu diabetu sergančių įvairaus amžiaus žmonių. Sergantieji medikams uždavė jiems aktualius klausimus, pristatė savo veiklą.
Visapusiška pagalba
„Cukrinis diabetas – valdoma liga, kurią nustačius laiku, vartojant vaistus ir pakeitus gyvenimo būdą, įmanomas įprastas gyvenimas. KUL vienintelė Vakarų Lietuvoje turi stacionarų endokrinologijos skyrių, galime cukriniu diabetu sergantiems pacientams skirti naujausius ir efektyviausius pasaulyje gaminamus medikamentus. Ligoninėje veikia Diabeto kabinetas, kuriame slaugytojos-diabetologės konsultuoja ir tuos, kuriems pirmą kartą nustatytas cukrinis diabetas, ir tuos, kurie su liga gyvena jau ne vienerius metus. Slaugytojos atlieka profilaktines ir gydomąsios diabetinės pėdos procedūras”, – sakė A. Pangonis.
Lietuvoje sergančiųjų cukriniu diabetu skaičius siekia daugiau nei 140 tūkst. ir, pasak gydytojo, nuolatos auga. Daugėjant žmonių, turinčių antsvorio, daugėja ir sergančių 2 tipo cukriniu diabetu. Taip pat vis dažniau žmonėms pasireiškia autoimuninės reakcijos, dėl kurių didėja rizika sirgti 1 tipo diabetu.
