Svarbu tai, kad didžioji dalis suaugusių nuo kokliušo vaikystėje yra skiepyti, tačiau vakcina veikia apie 15 metų, o tada, norint išvengti ligos, ją reikėtų stiprinti dar viena doze. Ilgą laiką apie tai net nebuvo kalbama, nes visuomenė turėjo stiprų imunitetą, kai buvo pagal rekomendacijas vakcinuojami vaikai, kurie neplatino ligos. NVSC vadovė tikina, kad naujai kokliušo bangai įtaką padarė mažėjanti vaikų vakcinacija dėl šios ligos ir pandemija.
Simptomai pasireiškė žaibiškai
Lina 15min pasakojo, kad intensyvus kosulys ją užklupo tiesiog vieną naktį. Prieš tai jokių kitų simptomų ar įtarimų tikrai nebuvo. „Viskas prasidėjo aną savaitę. Tiesiog vieną naktį pradėjau kosėti iki vėmimo, iškart supratau, jog tai nėra paprastas peršalimas. Kosulio priepuoliai buvo labai baisūs ir kitomis naktimis. Jausmas buvo toks, kad nuo kosulio man tuoj lūš šonkauliai, stuburas. Atrodo, kad organizmas tiesiog kraustosi iš proto. Aš bendrai labai retai kosėju, todėl nustebau, kad per vieną naktį man pasidarė taip blogai“, – apie staigiai pablogėjusią savijautą kalbėjo moteris.
Artimiausiu metu moteris kreipėsi pas gydytoją. „Nuėjus pas gydytoją man iš pradžių nediagnozavo kokliušo. Įtarė peršalimą. Sako – na, visi tyrimai, kuriuos mes tau padarėme, nerodo jokio uždegimo. Taigi man rekomendavo gerti arbatėles, grįžau namo tai ir dariau, bet po kurio laiko ėmė blogėti dar labiau – galvojau, kad teks kviestis greitąją, nes pradėjau dusti. Kuo labiau kosėji, kuo labiau bandai įkvėpti oro, tuo labiau dūsti. Taigi grįžau atgal į polikliniką.
Vėl papasakojau simptomus – dusimą, kosulį iki vėmimo. Tuomet jie pasakė, kad šiuo metu diagnozuojama labai daug kokliušo atvejų, taigi padarykime tyrimą. Kai sužinojau, kad sergu, man buvo tiesiog šokas. Visų pirma, dėl to, kad maniau, jog jei esu skiepyta vaikystėje – tai man negalioja“, – apie reakciją išgirdus ligos diagnozę pasakojo pašnekovė.
Tuomet jau kita Liną konsultavusi medikė paaiškino, kad pirmasis daugelio žmonių dar įgytas imunitetas nuo kokliušo dėl vakcinos jau seniai „išgaravo“. „Tiesiog, kaip sakė gydytoja, iki šiol mums tai nebuvo aktualu, nes buvo skiepijami vaikai, o dabar tai sumažėjo ir liga plinta. Buvau apstulbusi, nes esu tikra, kad kontaktą „pagavau“ kažkur mieste. Bendrai mano kontaktų skaičius nėra didelis, nesilankau masiniuose renginiuose ir pan.
Buvau apstulbusi, nes esu tikra, kad kontaktą „pagavau“ kažkur mieste.
Aš tikrai galiu atsisėsti ir suskaičiuoti visus žmones, su kuriais bendravau per pastarąsias 25 d., kas laikoma inkubaciniu laikotarpiu. Susisiekiau su visais žmonėmis, kurie neva galėjo mane užkrėsti, jie sveiki. Taigi – aš kokliušą pagavau kažkur tiesiog viešoj erdvėj – parduotuvėj, gal troleibuse. Ten, kur vaikštome visi.
Mane labai neramina, jog vis dar komunikuojame, kad tai – vaikučių liga ir čia nieko tokio. Nors liga iš tiesų labai baisi ir sunki, o žmonės nėra perspėjami, kad gali užsikrėsti bet kur. O juo labiau, kad jei nenori susirgti, turėtų antrą kartą vakcinuotis, kad jų turima vakcina – jau negalioja“, – apie būtinybę plačiau informuoti visuomenę, kalbėjo Lina.
Pašnekovė tikino, kad tyrimą dėl kokliušo Antakalnio poliklinikoje, jau kai turėjo įtarimą, kad tai jis, jai atliko tą pačią dieną. Jis buvo mokamas, kainavo apie 30 eurų, o atsakymo sulaukė per dieną, kokliušui gydyti pacientei buvo skirti antibiotikai, tačiau gydymo procesas dar tęsiasi.
Pacientų daugėja
Kad daugėja pacientų, kuriems nustatomas kokliušas, patvirtino ir „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Dūdienė, pridūrusi, kad kartais gydytojai susiduria su tam tikrai iššūkiais diagnozuojant šią ligą, tačiau kartais ji būna aiški ir iš simptomų: „Anksčiau kreipiasi tie, kuriems sausas ir agresyvus kosulys pasibaigia vėmimu. Tai yra labai išvarginantis kosulys ir dažniausiai žmonės negali nustoti kosėti. Jeigu vadovausimės moksline literatūra ir praktika, negydomas toks kosulys gali tęstis net tris mėnesius. Tai yra košmariška, todėl kai užtrunka kosulys ir baigiasi minėtais simptomais, dar kas svarbu, kad labai intensyvėja naktį, galime įtarti kokliušą.“
Tiesa, šeimos gydytoja atkreipė dėmesį, kad kartais be tyrimų nustatyti sunku, nes jei ligos eiga kiek lengvesnė, tuomet galima įtarti ir kitas ilgai užsitęsiančias ligas, kurioms būdingas sausas kosulys. Jos sukeltos atipinių bakterijų – mikoplazmos ar chlamidijos: „Šių ligų paprastu krauju tyrimu dažnai neaptiksi, nes jokių pakitimų gali nebūti. Kartais net plaučių nuotrauką padarius nematyti ligos.
Taigi, nesant labai aiškiems minėtiems simptomas, tik atlikti specialūs kraujo tyrimai pacientams, kuriuos vargina sausas įkyrus naktinis kosulys daugiau nei 4 savaites – imunoglobulinai G ir M (greitieji ir lėtieji), per 1–2 dienas leidžia suprasti koks yra atsakymas – mikoplazmos ar chlamidijos sukeltas, o ar sergama kokliušu ar ne – tyrimų atsakymų tenka luktelt ilgokai.
Kartais sprendimą skirti antibakterinį gydymą, įtariant kokliušą, tenka ir nebelaukiant rezultatų – ypač, jei šeimoje yra jau sergantis asmuo su diagnozuotu kokliušu. Vėlgi, J.Dūdienė pridūrė, kad kalbėta apie atvejus, kurie nėra itin smarkiai išreikšti, nes kai pacientas skundžiasi kosuliu su vėmimu, tai – labai rimta indikacija, labai tipinė kokliušui.
Šeimos gydytoja sutiko, kad šiandien kokliušas yra tikrai nemenka grįžusi problema, apie kurią medikai kalba nemažai: „O to priežastis yra tėvai, nusprendę neskiepyti savo vaikų. Mes praradome skiepijimo apimtis, tam, kad ligos sukėlėjo plitimo visuomenėje nebūtų. Norint gero visuomenės imuniteto, turi būti paskiepyta daugiau kaip 95 proc. vaikų, kai turime skaičių mažesnį už minėtą – viskas. Sukėlėjas gali laisvai plisti visuomenėje. Ir turim suvokti visi – tai liga, dėl kurios mažiausi vaikai atsiduria ligoninėje, ir, deja tai liga, galinti pasibaigti mirtimi.
Naujagimius ir kūdikius iki 6 mėn. dar galėtų apsaugoti mamos – pasiskiepydamos nėštumo metu vakcina, kurioje yra neaktyvus kokliušo komponentas – tokiu būdu susidarę specifiški kokliušui antikūnai dar prieš gimimą patenka naujagimiui į organizmą, suteikdami apsaugą bent pusmečiui. Visgi tenka pastebėti, kad nėščiųjų skiepijimas nesiekia turbūt net 20 proc., ir vis dėl sąmokslo teorijų, dėl ko ir tėvai nusprendžia neskiepyti mažųjų.
Pakartotinė vakcina ir dėmesys vaikams
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Daiva Razmuvienė patvirtino, kad šalyje diagnozuotų kokliušo atvejų skaičius auga. Epidemiologė tikino, kad gali įvardinti dvi aiškias to priežastis – pirmoji, kaip ir anksčiau minėta – sumažėjęs vaikų skiepijimas nuo šios (o ir kitų) ligų. Kadangi imunitetą turinčių vaikų mažėja, jie platina ligą ir tarp suaugusių, kurie buvo paskiepyti seniai, vaikystėje, tačiau kol visuomenės imunitetas buvo stiprus – nesirgo.
D. Razmuvienė įvardijo ir kitą priežastį – vis dar besitęsiantį popandeminį laikotarpį, kuriuo visuomenėje anksčiau buvusios pavojingos bakterijos, vėl suaktyvėjo. NVSC atstovė pabrėžė, kad šios dvi tendencijos stebimos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje bei visame pasaulyje.
Paklausta, dėl pakartotinės kokliušo vakcinacijos suaugusiems naudos, D. Razmuvienė priminė, kad revakcinacija nėra finansuojama valstybės lėšomis, tačiau pasiryžusieji gali eiti šiuo keliu, nes ji veiksminga. Vis dėlto, epidemiologė pabrėžė, kad geriausia būtų kreipti dėmesį į mažųjų skiepijimą, nes laikantis vaikų vakcinacijos rekomendacijų ir buvo užkirstas kelias ligos plitimui. Anot pašnekovės, net tiems, kurie rekomenduojamu laiku atžalų nepaskiepijo nuo kokliušo ar kitų sunkių ligų, yra galimybė susidaryti individualų vakcinacijos planą ir tą padaryti.
Pašnekovė priduria, kad nuo 2023 m. valstybės finansuojama vakcina su kokliušo komponentu yra skiepijamos nėščios moterys. Be to, darbdaviai savo lėšomis gali skiepyti darbuotojus, kuriems yra rizika užsikrėsti, pvz. ugdymo įstaigų darbuotojus, medikų bendruomenę. Kita visuomenės dalis gali skiepytis savo lėšomis. Tarptautinės organizacijos nerekomenduoja skiepyti visos visuomenės, tik vertinat rizikos grupių asmenis (ugdymas, medikai).
