Tirdami įprasto pelių varpos audinio funkcijas, mokslininkai nustatė, kad reguliari erekcija gali būti atsakymas, kaip išsaugoti erekciją amžėjant ir išvengti įvairių vis dažnesnių net ir jauname amžiuje erekcijos sutrikimų.
„Iš tikrųjų tai ne taip jau ir keista, – sako Karolinskos instituto molekulinis biologas Christianas Göritzas. – Jei daug dirbate, jūsų kūnas prisitaiko. Jei reguliariai bėgiosite, ilgainiui bėgant taps lengviau kvėpuoti.“
Tiesa, kol kas tyrimas atliktas tik su gyvūnais. Tad tai – tik pirmasis žingsnis, patvirtinantis mokslininkų iškeltą hipotezę. Tačiau pagrindiniai pelių ir žmonių erekcijos mechanizmai, susiję su audinių struktūromis ir funkcijomis, yra daugmaž vienodi, todėl iš šio tyrimo yra ko pasimokyti.
Tyrime taip pat nebuvo tiesiogiai vertinamas dažnų erekcijų poveikis būsimai erekcijos funkcijai.
Jo metu buvo tiriama ląstelių rūšis, kurių daug randama visame organizme ir kurios vadinamos fibroblastais. Šie audiniai padeda kurti jungiamąsias struktūras, kurios palaiko ir laiko kartu įvairius organus ir kitas anatomijos dalis.
„Fibroblastai yra gausiausios pelės ir žmogaus varpos ląstelės, tačiau moksliniuose tyrimuose jie buvo ignoruojami“, – sako Karolinskos instituto molekulinis biologas Eduardo Guimaraesas.
Anot jo, „dabar, naudodami labai tikslų metodą, vadinamą optogenetika, galime įrodyti, kad jiems tenka labai svarbus vaidmuo reguliuojant varpos kraujotaką, dėl kurios varpa tampa erekcija.“
Erekcija – tai stebėtinai sudėtingas cheminės inžinerijos pasiekimas. Šiame procese dalyvauja kempininis, labai kraujagyslinis erekcijos audinys, vadinamas corpora cavernosa.
Paprastai „kovos arba pabėgimo“ hormonas noradrenalinas sulaiko lygiuosius raumenis, todėl kraujo srautas į corpora cavernosa susilpnėja. Kad vakarėlis prasidėtų, nervų sistemos „poilsio ir virškinimo“ dalis tiekia azoto oksido ir acetilcholino dozę, kad raumenys atsipalaiduotų ir kraujospūdis atliktų savo darbą.
Tyrimas parodė, kad fibroblastai atlieka tiesioginį vaidmenį varpai pereinant iš nejudrios į erekcijos būseną, nes moduliuoja turimą noradrenalino kiekį. Sveikas fibroblastų kiekis yra svarbus, kad įvyktų erekcija.
Yra žinoma, kad su amžiumi fibroblastų skaičius pradeda mažėti, o tai gali padėti paaiškinti, kodėl maždaug 15 proc. penkiasdešimtmečių vyrų sunku išlaikyti pakankamą erekciją.
Gera žinia ta, kad nustatyta, jog erekcija keičia fibroblastų tarpusavio kontaktą, o tai savo ruožtu reguliuoja jų dauginimąsi. Kitaip tariant, kuo dažniau mylitės ir patiriate erekciją, tuo didesnė tikimybė, jog išvengsite problemų dėl erekcijos.
„Atradome, kad dažnesnės erekcijos lemia daugiau fibroblastų, kurie įgalina erekciją, ir atvirkščiai, kad sumažėjus dažniui, šių ląstelių sumažėja“, – sako mokslininkai.
Ar tai ilgainiui lemia sveikesnes erekcijos funkcijas? Atsakyti į tai turėtų tolimesni tyrimai. Tačiau mokslininkai pabrėžia: atsižvelgiant į sekso naudą išlaikant kūno ir smegenų sveikatą senstant, net ir vyresniame amžiuje tiek vyrams, tiek ir jų partneriams nepakenktų dažniau pasimylėti.
Šis tyrimas buvo paskelbtas žurnale „Science“.