Painioja su socialiniais darbuotojais
Pagalbos namuose laukiančius senolius ir žmones, kuriems reikia ambulatorinės slaugos arba paliatyvios pagalbos paslaugų, slaugytojos ir kiti specialistai lanko gydytojų nustatyta tvarka. Tačiau, jei pagalvojote, kad tokios paslaugos prieinamos tik pasiturintiems žmonėms, klystate, rašoma ligoninės „Addere Care“ pranešime žiniasklaidai.
Įstaigoje dirbanti slaugos namuose paslaugų vadovė R. Tverkienė tikina, kad visų šių specialistų darbas finansuojamas privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Ligoninės suburtos medicinos darbuotojų mobiliosios slaugos komandos žmones namuose slaugo Vilniaus ir Raseinių rajonuose.
Norvegijoje slaugos darbo patirties įgijusi 41 metų R. Tverkienė – itin empatiška ir atsidavusi darbui. Ji gyvena Raseiniuose, tačiau suspėja padėti net dviejų miestų medikų komandoms ir svajoja, kad profesionalių slaugytojų pagalba kasdien būtų prieinama pacientams net ir tolimiausiuose Lietuvos kampeliuose.
„Daug kas slaugos namuose komandas painioja su socialiniais darbuotojais. Žinoma, įvertinę, kad žmogui reikia pagalbos, padedame jam pasikviesti ir socialinius darbuotojus, tačiau mūsų komandos misija pirmiausiai yra teikti medicininę pagalbą: bendrosios praktikos slaugytojai leidžia vaistus, perriša žaizdas ir specialių pompų pagalba padeda valdyti skausmą, paima kraujo tyrimams ir rūpinasi, kad neatsirastų pragulų“, – vardija pagrindines slaugos namuose paslaugas R. Tverkienė, pati kasdien skubanti pas pacientus.
Šeimos gydytojo akys ir rankos
Į namus atvykstančios slaugytojos turi su gydytojais suderintą rutiną. Pavyzdžiui, pirmadieniais jos be tokių įprastų procedūrų kaip kraujospūdžio matavimas ir vaistų peržiūra, fotografuoja pacientų žaizdas ir siunčia šeimos gydytojui įvertinti, kaip sekasi jas gydyti.
Kas dešimt dienų pacientą pasveria ir stebi, ar nemažėja jo svoris. Ši procedūra itin svarbi, jei pacientas sveiksta po operacijos ar jam atsirado valgymo sutrikimų.
„Esame šeimos gydytojo akys ir rankos. Visas vizito detales kruopščiai aprašome paciento e.sveikatos paskyroje, todėl sunkiai vaikštančiam ar prie lovos prikaustytam žmogui nereikia vykti į polikliniką, gydytojas gali sekti jo būklę ir nedelsiant sureaguoti – koreguoti gydymą ar duoti nurodymą guldyti pacientą į ligoninę“, – aiškina R.Tverkienė.
Tačiau ligoninė – tik sudėtingiausiais atvejais. Profesionali slaugytoja įsitikinusi, kad namuose ir savos sienos padeda sveikti, todėl savo pacientais rūpinasi taip, kad jie galėtų kuo ilgiau išvengti kelionės į gydymo įstaigą, kur dažnas patiria nerimo ir streso.
Dažniausia bėda – pragulos
Viena svarbiausių slaugytojų namuose užduočių – pacientui padėti išvengti pragulų, kurias būna sudėtinga užgydyti. Tai labai opi paralyžuotų, nuolat gulinčių lovoje, nesąmoningų ir blogai slaugomų pacientų problema, lemianti ne tik prastesnę gyvenimo kokybę, bet ir didesnį mirtingumą nuo infekcijų ar kitų komplikacijų.
Čia į pagalbą slaugytojoms skuba kineziterapeutai ir slaugytojų padėjėjai. Slaugytojos ir slaugytojų padėjėjos dažniausiai paverčia ligonį nuo vieno ant kito šono – tai būtina padaryti kas keletą valandų, o kineziterapeutas pacientą masažuoja ir mankština.
Įvairių priemonių pagalba, pavyzdžiui, panaudojant specialias lazdas, volelius ir kamuoliukus, mankštinti pavyksta net ir gulinčius pacientus. Svarbu, kad žmogus išliktų savarankiškas: jei jis nevaikšto, kineziterapeutas padeda išsaugoti rankų stiprumą ir koordinaciją, kad pats galėtų užsidegti šviesą prie lovos, pasiimti puodelį atsigerti.
Kita dažna problema, kurią pastebi slaugytojos, – vaistų kaupimas ir neteisingas jų vartojimas.
Pavyzdžiui, seneliai, pasijutę geriau, numoja ranka į vaistus nuo kraujospūdžio, kuriuos būtina gerti reguliariai, arba neteisingai vartoja šlapimą varančius medikamentus. Juos išgeria po pietų, todėl naktį būna priversti dažniau keltis į tualetą, taip išbudina artimuosius ar netgi patiria sunkių traumų nugriuvę.
Atokvėpio valanda artimiesiems
Itin švelniai apie savo pacientus kalbanti, šiltus mažybinius žodžius vartojanti Romualda negaili gerų žodžių ir jų artimiesiems, kuriuos vadina savo komandos nariais.
„Jei žmogus itin sunkios būklės, valstybė finansuoja jam būtinas ambulatorines slaugos paslaugas ar paliatyviąją pagalbą kasdien, juk ligos neturi išeiginių. Todėl ir mes skubame pas pacientus kasdien nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro, taip pat ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis.
Tačiau būtų naivu tikėtis, kad užteks mūsų – profesionalų pagalbos. Visuomet dirbame drauge su artimaisiais. Tik bėda, slaugomo ligonio pagalbininkai dažnai būna labai išvargę. Todėl tą laiką, kai sukamės aplink pacientą, jie gali išnaudoti poilsiui: ramiai išgerti kavos ar be įtampos, kad paliko ligonį namuose, nueiti į parduotuvę“, – sako Romualda.
Artimųjų kasdienybę slaugytoja stengiasi palengvinti ir konsultuodama, kaip geriau pasiruošti ligonio slaugai, kaip pritaikyti namus, kur ir kokias priemones įsigyti.
Neretai pacientus slaugytojai vis dar randa gulinčius ant sofos, nors specialią funkcinę lovą gali suteikti kiekvienos savivaldybės socialinės paramos skyrius. Net ir sunkiai vaikštančių senolių kambarių grindis dengia traumų priežastimi tampantys kilimėliai.
Ligonių artimiesiems slaugytoja pataria ne tik pašalinti visas kliūtis nuo grindų, bet ir įrengti apšvietimą prie lovos, o vonios ir tualeto patalpoje – rankeną, kurios įsikibus lengviau atsistoti.
Tiek pacientams, tiek jų artimiesiems prireikia ir medicinos psichologo, ir sielovados specialisto palaikymo. Slaugos komandos nariai ir atvyksta tada, kai žmogui reikia išsikalbėti, išspręsti jį neraminančius dvasinius reikalus ar kartu pasimelsti. Sielovada paprastai svarbi visai šeimai, nes tai padrąsinimas, palaikymas, vilties sustiprinimas esamoje situacijoje. Šiltas dvasingas pokalbis sušildo širdį, ramesnis žmogus geriau pailsi, greičiau sveiksta.
Mes vis dar randame labai apleistų ligonių.
Be to, kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį Šiluvos bazilikoje aukojamos šv. Mišios už mūsų slaugomus ligonius. Kartais vežamės į jas net ir savo pacientus iš Raseinių rajono.
Per atostogas dirba Norvegijoje
Slaugytoja R. Tverkienė idėjų, kaip pagerinti slaugomų ligonių buitį, savijautą ir palengvinti slaugytojų komandos darbą, semiasi Norvegijoje. Į šią šalį ji skrenda per atostogas, kurias taip pat neretai išnaudoja darbui.
„Norvegai namų slaugoje sukaupę itin daug patirties. Pavyzdžiui, ten dirbdama mačiau itin mažai pragulų. Tai reiškia, kad žmonės laiku gauna reikiamą pagalbą, o mes vis dar randame labai apleistų ligonių. Žmonės kenčia, nes nedrįsta, o dažnai ir nežino, kad gali kreiptis pagalbos į specialistus“, – sako Romualda, kasdien gyvenanti pacientų rūpesčiais.
Tačiau net ir sunkiausiais momentais ji moka pasidžiaugti gražiais ankstyvais rytais ir tekančia saule vasarą. Moteris tikina, kad vykstant pas pacientus jos nebaugina tamsūs vakarai, slidūs keliai ar sutrikusi navigacija žiemą.
„Kasdien stengiuosi, kad mano pacientai gautų visa ką geriausia, o jų artimieji neliktų nežinioje. Juk tikrai galime padėti“, – šypsosi Romualda. Ir primena tiems, kurie patys namuose slaugo sunkius ligonius: „Jūs taip pat galite gauti valstybės finansuojamą slaugos namuose pagalbą. Pirmasis žingsnis – kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą slaugai namuose“.