Ši inovacija per kelis metus sumažino nereikalingų pacientų pervežimų į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių skaičių beveik perpus, rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai.
Tai leidžia sutrumpinti pacientų aptarnavimo laiką ir efektyviau panaudoti žmogiškuosius resursus tiek didžiosiose, tiek regionų ligoninėse. Per 2024 metus Kauno klinikų Telemedicinos centre pacientams jau suteikta 2000 konsultacijų.
Pirmasis Lietuvoje
2022 metų žiemą Kauno klinikose pristatytas pirmasis toks Telemedicinos centras Lietuvoje buvo nacionalinio projekto, skirto trijose didžiosiose šalies ligoninėse įkurti skubiosios telemedicinos centrus, dalis. Projektas reikšmingai pagerino skubiosios medicinos pagalbos paslaugų kokybę ir prieinamumą regionų gyventojams, todėl galvojama apie telemedicinos paslaugų plėtrą ir kitose Lietuvos ligoninėse.
„Išmanioji telemedicina atvėrė galimybes operatyviai pasikonsultuoti su tretinio lygio ligoninės gydytojais, priimti greitus ir efektyvius sprendimus. Matome telemediciną - kaip būdą sutelkti ligoninėse dirbančius medicinos profesionalus vardan kokybiškesnių sveikatos priežiūros paslaugų regionų gyventojams. Per pastaruosius kelerius metus telemedicinos naudą spėjo pajusti tiek pacientai, tiek gydytojai, dirbantys skubios pagalbos skyriuose, todėl Sveikatos apsaugos ministerija turi ambicingų planų plėsti šias paslaugas visoje Lietuvoje“, – sako Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai, Skubiosios medicinos klinikos vadovas prof. Kęstutis Stašaitis.
Pasak profesoriaus, bendradarbiaujant su regionų gydytojais, matyti, kad yra didelis poreikis teikti specialistų konsultacijas ir spręsti sudėtingesnius tyrimų ir gydymo atvejus, išvengiant ilgų ir ne visada būtinų kelionių pacientams į kitas gydymo įstaigas.
Kaip tai veikia?
Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje visą parą veikiančio Telemedicinos centro gydytojai pacientus stebi per specialias telemedicinos stoteles, prie kurių gali prijungti ir įvairius daviklius. Specialios įrangos dėka galima surinkti informaciją apie paciento ligos priežastis, simptomus, apžiūrėti ir įvertinti jo būklę, su pacientu ir šalia esančiu gydytoju aptarti tolesnį jo ištyrimą ir gydymą. „Fizinis kontaktas su pacientu, reikalingų procedūrų atlikimas visada bus svarbi medicinos dalis, tačiau telemedicina jau yra ir tampa įprasta praktika paprastesniems atvejams. Nuotoliu valdant kamerą galime matyti kiekvieną spuogelį, akių paraudimą, įvertinti akių judesius. Su anapus ekrano esančio gydytojo pagalba galime matyti, kiek pacientas turi jėgos valdyti galūnes, taip pat galime įvertinti jo sąmonės būklę. Yra techninių galimybių apžiūrėti ausis, gerklę, girdėti plaučius“, – teigia Gailė Damulevičiūtė, Kauno klinikų Skubios medicinos klinikos gydytoja ir Telemedicinos centro koordinatorė.
Nuotolinės konsultacijos padeda optimaliai paskirstyti pacientų srautus skubios pagalbos skyriuose ir suteikia galimybę gydytojams gauti profesionalią kolegų nuomonę. „Pamenu ne vieną atvejį, kai pacientai, ilgą laiką laukę skubios pagalbos-priėmimo skyriuje, sprendimą dėl gydymo gaudavo vos per kelias minutes. Nuotolinės konsultacijos metu įvertinus, kad pacientą galima toliau palikti gydytis regioninėje ligoninėje, nereikia jo be reikalo vežti į Kauno klinikas. Jei ir vežama į kitą ligoninę, ji jau turi tyrimus, žino, kas yra, turi laiko pasiruošti palatą, prietaisus, operacinę“, – sako G.Damulevičiūtė.
Skubiosios pagalbos gydytoja prisimena atvejį, kai nuotoliniu būdu sėkmingai nustatytas buvusios infekcijos sukeltas Belo paralyžius, taip pat pacientai buvo pakonsultuoti, kaip elgtis lūžus nosiai ar atsiradus kraujavimui iš šlapimo takų.
„Telemedicinoje naudojama aparatūra pasižymi ypatingai gera vaizdo ir garso kokybe. Realiu laiku bet kur Lietuvoje ar kitoje pasaulio šalyje yra galimybės prisijungti ir apžiūrėti pacientus. Tokia pati sistema dabar naudojama ir Ukrainos ligoninėse, kurių gydytojus ir nuo karo nukentėjusius pacientus konsultuoja įvairiose pasaulio šalyse dirbantys geriausi specialistai“, – pasakoja gydytoja.
Pasak G.Damulevičiūtės, telemedicina leidžia taupyti gydytojų ir pacientų laiką, mažina logistikos kaštus, infekcijų riziką, užtikrina greitesnį gydymo pradėjimą kritinių ligų atvejais ir kelia regionų gydytojų kvalifikaciją, be to, tolygiau paskirsto pacientų srautus tarp universiteto ir regionų ligoninių, greitosios medicinos pagalbos brigados gali greičiau reaguoti į gyvybei grėsmingus iškvietimus.
Remiantis projekto metu atliktos apklausos duomenimis, net 70 proc. pacientų Lietuvoje telemedicinos paslaugas vertina gerai arba labai gerai.
