Susirūpinę šiuo klausimu ir medikai, kuriems tenka ne tik dvigubas darbo krūvis – priimti pacientus, rašyti receptus po kelis kartus, bet esminis iššūkis – neturėti kuo gydyti pacientų.
Sausio 13 d. NVSC skelbtais duomenimis, per savaitę susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo. Bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga rodiklis sausio 6–12 d. buvo 1435,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o pernai tuo pačiu metu bendras sergamumo rodiklis siekė 1201,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumas buvo Tauragės apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminis sergamumo lygis (t. y. viršyta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba) registruotas 10-yje savivaldybių. NVSC nuolat stebi ir bendrauja su savivaldybėmis vertindamas bendrą situaciją konkrečioje savivaldybėje.
Vaistų gauti beveik neįmanoma
Rašytojas Marius Burokas pasakoja, kad šeimos neaplenkė šiuo metu įsisiautėjusios plaučių ligos. Ir vaikai, ir pats Marius skundžiasi kosuliu, prasta savijauta, jiems buvo nustatyta mikoplazminė infekcija, atipinis plaučių uždegimas. Bėda, kurios Marius nesitikėjo, kad vaistų teks ieškoti lakstant po visą miestą, o galiausiai – net ir nerasti visai.
„Dukra serga jau savaitę, jai vaistų neradau net apėjęs gal septynias vaistines, galiausiai ieškojome internetu ir kažkaip radome dar likusius vienoje iš Paupio vaistinių. O dabar, nors praėjo tik savaitė, situacija dar blogesnė – jų tiesiog iš viso Vilniuje nėra.“
Marius atvirauja, kad kito kelio nebuvo – pasiskolino vaistų iš pažįstamų, kurie turėjo, bet neišgėrė: „O ką daryt? Kažkaip susikrapščiau tą dozę reikalingą dešimčiai dienų.“
Vaistų neradau net apėjęs gal septynias vaistines.
Pašnekovas pasakoja skambinęs savo gydytojai ir konsultavęsis dėl pasiskolintų vaistų vartojimo, be to, gydytoja informavo, kad galėtų Mariui perrašyti receptą į kitą antibiotiką.
Rašytojas tikino, kad ieškodamas medikamentų ne vienoje vaistinėje, suprato, kad ir farmacininkams ši situacija nėra lengva: „Kai vakar užėjau į vaistinę, mačiau, kad vaistininkė jau labai pikta. Sako, nesuprasi, kas čia vyksta – lyg yra, lyg nėra sandėliuose. Kada atveš ir bus vaistinėse, neaišku. Nieko mes nežinome. Matyt, joms jau atsibodo vaikščiojantys ir to paties klausinėjantys žmonės.“
Vyras susiklosčiusia situacija pasidalino ir savo feisbuko paskyroje, kur retoriškai klausė, ar dažnai Lietuvoje pasitaiko tokios situacijos, kaip šiuo metu su antibiotiku klaritromicinu. Vyras sulaukė palaikymo, komentaruose žmonės taip dalinosi patirtimis, kaip sunkiai randa reikiamą vaistą, buvo siūlančių ieškoti kituose miestuose ar gal net Lenkijoje, Latvijoje.
„Kai įvedi internete šį vaistą tinklinių vaistinių paieškose, matai, kad kokiuose Telšiuose dar yra. Arba Visagine. Tik neaišku, kiek ten jų likę. Tai jei pakeliui važiuotum į kokį kaimą ar sodybą, tai galima ir užsukti, turint receptą, bet šiaip važiuoti jau visiška nesąmonė. Aš nesuprantu, ar jie nesitikėjo, ar čia tokį epideminį mastą ta liga pasiekė? Labai keista, gal nesitikėjo, kad trūks tų antibiotikų“, – nemalonia patirtimi dalinosi M. Burokas.
Tendencija aiški
„Antėja“ klinikoje dirbanti šeimos gydytoja Jurga Dūdienė tikina puikiai žinanti susiklosčiusią padėtį dėl trūkstamų antibiotikų. „Puikiai žinau, jau šiandien teko perrašyti dviejų savo pacientų receptus, tai jūs pagalvokite, kiek mūsų gydytojų – jei kiekvienam bent po kelis šiandien, jau susidaro nemažas skaičius. Tai yra labai aiški tendencija, kad mes tiesiog pritrūkome Lietuvoje makrolidų – klaritromicino antibiotiko. Šiai grupei priklauso ir dar vienas antibiotikas – azitromicinas, tai bandome dar suktis su juo, o kokia bus situacija toliau – matysime. Tai nuspėjamas dalykas – kai didėja poreikis, didmenininkai nespėja pristatyti, vaistinės neturi kur užsakyti – ir viskas. Tas buvo ir su fenoksimetilpenicilinu“, – komentavo gydytoja.
J. Dūdienė atkreipė dėmesį, kad šiemet tikrai pastebimas didesnis sergančiųjų viršutinių kvėpavimo takų ligomis skaičius – pacientų daugiau nei pastaraisiais kitais metais.
„Tikrai tas matyti. Jei kosulys sausas, įkyrus, nepraeinantis kelias savaites, naktinis arba dienos metu itin intensyvus, net iki pykinimo. Tai būna kosuliai, kuriuos net sunku nuraminti. Įtardami atipinius sukėlėjus, po trijų ar keturių savaičių darome kraujo tyrimus, ieškome antikūnų.
Tai – imonuglobulinai G ir M klasės. Jie parodo mikoplazmą pneumoniją arba chlamidiją pneumoniją, tai yra viršutinių kvėpavimo takų ligų sukėlėjai. Tiesa, šiuo metu savo klinikoje darome ir kitą tyrimą – iš nosies. Nosiaryklėje ieškome ligos sukėlėjų DNR. Taip galime aptikti sukėlėjus anksčiau – pirmą, antrą savaitę. Taip galime nustatyti, kuo žmogus užsikrėtęs – mikoplazma, chlamidija, kokliušo bakterija, streptokoku ar kita“, – viršutinių kvėpavimo ligų diagnostiką komentavo J. Dūdienė.
Paklausta, kaip antibiotikų tiekimo sutrikimai paveiks šeimos specialistų ir kitų gydytojų darbą, J. Dūdienė neslėpė, kad įtakos dienotvarkei turės, bet esmė išlieka kita – galvoti turime apie pacientą, kuriam gali paskirti gydymą, žinai, ką paskirti, bet tų vaistų nusipirkti vaistinėje jis neranda: „Mes vėl skėsčiosime rankomis ir jausimės bejėgiai. Tokia pati didelė problema, kaip jau yra buvę, kai dingo net populiariausias antibiotikas.“
Laukiame SAM komentaro, straipsnį papildysime.
