Pagal šiuo metu Lietuvoje veikiančią Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programą visos 50–69 metų sulaukusios moterys tikrinamos kartą per dvejus metus. Joms atliekama mamografinė patikra.
Tačiau nuo kitų metų į programą bus įtraukiamos ir jaunesnės moterys. Apie šiuos pokyčius spalio 3 d. surengtoje konferencijoje „Krūties vėžys: ar visos Europos Sąjungos moterys turi vienodas galimybes?“ pranešė Neringa Čiakienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė.
„Labai džiaugiamės, kad nuo kitų metų patikrų amžius ankstės. Moterys galės tikrintis jau nuo 45-erių metų amžiaus ir galės tikrintis, iki kol joms sueis 75-eri. Tai yra didžiulis pasiekimas.
Iki šiol galioja klaidingas įsitikinimas, kad jeigu aš esu jaunas arba jauna, krūties vėžio ar kito vėžio diagnozė manęs nepalies. Tačiau, pasižiūrėjus statistiką, iš visų krūties vėžiu sergančių moterų apie penktadalis suserga jaunesnės negu 50-ies“, – aiškino N. Čiakienė.
Specialistė pasidžiaugė, kad valstybė nusprendė šiai skaudžiai problemai lėšų skirti daugiau, ir paragino moteris jokiu būdu į atsiradusias galimybes nenumoti ranka.
„Valstybė priėmė tą sprendimą, skirs tam resursus, belieka mums, pacientams ir visiems visuomenės atstovams, išlikti budriems ir gavus pasiūlymą dalyvauti prevencinėje programoje: neatsisakyti, nenukelti, o užsiregistruoti anksčiausiam įmanomam laikui.
Visgi dalyvavimo prevencinėse programose procentas yra pakankamai žemas – apie 60 proc. Tai liudija, kad erdvės kur pasistengti yra kiekvienam iš mūsų“, – pabrėžė POLA direktorė.
Ji priminė, kad prevencinės programos yra skirtos toms moterims, kurios jokių nusiskundimų neturi. Tuo tarpu, jeigu atsiranda kokių nerimą keliančių ženklų, nurodytos amžiaus ribos laukti tikrai nereikia.
„Jeigu yra kažkokių nusiskundimų, nerimo ženklų, pirmas žingsnis yra kreiptis į savo šeimos gydytoją, pasidalinti savo nuogąstavimais ir, esant poreikiui, jums bus paskirti tyrimai“, – paragino specialistė.
Genetiškai tirs ir navikus
Spaudos konferencijoje kalbėjusi profesorė Rasa Ugenskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMU) Kauno klinikos genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė, papasakojo, kad, gerinant krūties vėžio paslaugas, šalyje laukia ir daugiau naujovių.
Šiuo metu pacientai, susirgę onkologine liga, gali būti konsultuojami gydytojo genetiko. Atliekant genetinius tyrimus, siekiama išsiaiškinti, ar liga yra paveldima.
„Jeigu pacientei yra nustatomas paveldimas vėžio sindromas, ši pacientė turi būti sekama dėl padidintos kitų lokalizacijų onkologinių susirgimų rizikos. Paveldima yra apie 10 proc. krūties vėžio atvejų“, – teigė prof. R. Ugenskienė.
Artimiausiu metu klinikinėje praktikoje planuojama genetinius tyrimus išplėsti – bus atliekami ir naviko sekoskaitos tyrimai.
„Tiriant naviką, tikrai galima rasti daugiau pakitusių genų ir tokiu būdu – daugiau žymenų, kurie leidžia diagnozuoti pacientės ligos eigą ir parinkti tinkamesnį gydymą. Iki šiol šie tyrimai buvo atliekami retai, dažniausiai kompensuojami komercinių kompanijų, nes trūko kompensavimo PSDF lėšomis.
Šis kompensavimas ateina, yra planuojama iki 20-ies genų tyrimas įvairioms lokalizacijoms, taip pat ir sergančioms krūties vėžiu. Tokių tyrimų tikrai daugės ir genų, kurių skaičius bus tiriamas, ateityje taip pat daugės“, – aiškino LSMU Kauno klinikos genetikos ir molekulinės medicinos klinikos vadovė.
Tyrimai pacientams suteikia vilties
Prof. dr. Elona Juozaitytė, LSMU Medicinos akademijos Medicinos fakulteto Onkologijos instituto vadovė, savo ruožtu pažymėjo, kad naujovės genetinių ištyrimų srityje yra išties svarbus žingsnis individualizuotos medicinos link.
„Atliekant naujus mokslinius tyrimus, atsiveria ir mums klinikinėje praktikoje daugiau galimybių. Žmogus yra individualus ir jo navikas pagal savo genetinę informaciją taip pat yra skirtingas ir individualus. Tad kuo daugiau mes sužinome, kuo labiau vystosi moksliniai tyrimai, tuo geriau mes galime prognozuoti ligos eigą, parinkti gydymą ir prognozuoti, ko galime tikėtis“, – tvirtino profesorė.
Ekspertės teigimu, visiškai naujas požiūris į krūties vėžio gydymą atsivėrė jau prieš 20 metų, pradėjus žmogaus genomo tyrimus. „Jeigu anksčiau turėjome jaunų moterų, kurių išeitys būdavo labai blogos, tai atsiradus naujiems atradimams, mes jau visiškai optimistiškai žiūrime į šių moterų gydymą“, – sakė dr. E. Juozaitytė.
Visgi, anot jos, įvairių klausimų ir problemų gydant vėžį iškyla nuolatos, kai kurioms navikų formoms gydymo galimybės yra labai ribotos. Dėl to besiplečiantys pacientų genetiniai tyrimai yra išties labai naudingi ir suteikiantys vilties.
„Nuolatinių paieškų ir mokslo progreso plotmėje, žiūrint į priekį, pasiekiama vis geresnių rezultatų. Todėl net ir į blogas, pesimistiškas krūties vėžio formas mes jau turime pagrindo žiūrėti su optimizmu. Vilties pacientams tikrai atsiranda“, – džiaugėsi profesorė.
Lietuva nuo kitų šalių atsilieka
Visgi, kalbėdamas apie personalizuotą gydymą krūties vėžio pacientėms, Alvydas Česas, Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas, pabrėžė, kad spragų dar tikrai yra, Lietuva nuo kitų Europos Sąjungos šalių atsilieka.
Pasak specialisto, didžioji dalis pacienčių šalyje vis dar gydomos „pagal vieną šabloną“, daug galimybių pasiūlyti joms personalizuotą gydymą nėra.
„Nors genetiniame ir molekuliniame lygyje ir esame pasiekę [daug], tam, kad individualizuotume gydymą, mes turime turėti ir technologijas, kurios būtų prieinamos. Deja, šiai dienai tam tikrais atvejais yra gydoma pagal vieną šabloną.
Mes stengiamės, kiek įmanoma, dalyvauti įvairiose atrankinėse ankstyvo vaistų prieinamumo programose, tada pateikiame pacientėms šias galimybes, bet tai yra ribota.
Manau, pagrindinė valstybės užduotis yra užtikrinti įrodymais pagrįstos medicinos taikymą mūsų pacientams. Turime pasiekti tokį tikslą, kad nesvarbu, kurioje Europos Sąjungos šalyje gyventų moteris, ji gautų panašų arba labai artimą gydymą. Bet šiai dienai mes vėluojame“, – įsitikinęs A. Česas.
Bežvelgdamas į ateitį, ekspertas išreiškė viltį, kad bendromis jėgomis bus dedama daugiau pastangų užtikrinti krūties vėžiu susirgusių pacienčių išgyvenamumą, pritaikant joms tokį gydymą, kuris iš tiesų jų ligą atitiktų.
„Labai tikiuosi pragmatiško požiūrio ir bendravimo komandoje, priimant sprendimus. Mes visi suprantame, kokia yra geopolitinė, finansinė situacija. Bet jeigu mes koordinuosime savo veiksmus, skirsime [lėšas] ten, kur yra labiausiai skaudanti vieta, mes visada prieisime konsensusą ir nuo to mūsų pacientai tik laimės“, – teigė A. Česas.
