Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Onkoginekologijos centro vadovė profesorė dr. Daiva Vaitkienė įsitikinusi, kad jei būtų pakankamai išnaudojamos prevencinės priemonės – vakcinacija ir reguliarūs profilaktiniai tyrimai, šios ligos būtų galima išvengti, rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai.
„Gimdos kaklelio patikroje nedalyvaujančioms moterims ši liga dažniausiai yra diagnozuojama pažengusiose stadijose. Į gydytojus kreipiamasi pasireiškus ligos simptomams, o šie pasireiškia tada, kai liga jau būna gerokai pažengusi“, – teigia gydytoja akušerė ginekologė.
Profesorė priduria, kad nors gimdos kaklelio vėžio profilaktinė programa Lietuvoje pradėta vykdyti prieš daugiau kaip 20 metų, susirgimų skaičius mažėja nepakankamai.
– Nepaisant sergamumo ir mirtingumo rodiklių mažėjimo, Lietuvoje jie išlieka gerokai aukštesni nei Europos vidurkis. Kokia yra to priežastis?
– Visos Europos Sąjungos šalys kaip įmanydamos stengiasi gerinti savo rodiklius, visose šalyse sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio mažėja. Mažėja ir mūsų šalyje, bet nepakankamai. Prieš 20 metų pradėdami nacionalinę gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, startavome iš daug prastesnių pozicijų nei kitos šalys. Iki šiol moterų dalyvavimo patikros programoje aktyvumas nėra pakankamas. Kitų šalių patirtys įrodė, kad sergamumas reikšmingai sumažėtų, jei patikros programoje sudalyvautų ne mažiau nei 70 proc. patikros amžiaus moterų. Europos Sąjungos rekomendacijose kaip pageidaujamas nurodomas didesnis nei 85 proc. moterų dalyvavimas. Deja, mes dar nesame pasiekę ir 70 proc. Nepakankamą mirtingumo mažėjimą nulemia taip pat tos pačios nedalyvaujančios patikroje moterys, kurioms liga nustatoma vėlai. Tada ir gydymo efektyvumas menkesnis.
– Gimdos kaklelio vėžio profilaktinė programa Lietuvoje vykdoma daugiau kaip 20 metų. Kas per tiek metų pasikeitė?
– Nuo 2004 metų įvyko nemažai pokyčių: keitėsi moterų kviečiamų dalyvauti programoje amžiaus intervalas, tobulėjo patikros metodai. Turbūt didžiausias pokytis, kad moterims nuo 35 metų patikrai šiandien naudojamas ne įprastinis gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimas (tyrimas padeda nustatyti, ar gimdos kaklelio ląstelės yra linkusios išsivystyti į vėžines ląsteles), bet žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tyrimas (ŽPV yra pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys, jis ištiriamas paėmus gimdos kaklelio ląstelių mėginį), yra jautresnis, specifiškesnis.
Šis tyrimas atliekamas kas penkis metus. Nustačius virusą, moterims yra atliekamas ir citologinis tyrimas. Labai svarbu, kad mus išgirstų tos moterys, kurios nedalyvauja programoje, bet lankosi pas ginekologą privačiai, kartais pasidaro įprastinį citologinį tyrimą, o brangesnio ŽPV tyrimo niekada neatlieka. Patikros tyrimus galima atlikti ir ne programos rėmuose, tačiau tie patikros tyrimai neturėtų būti prastesni nei šiandien garantuoja programa. Nuo 35 metų reikėtų daryti ne tik citologinį, bet ir ŽPV tyrimą.
Moterims nuo 25 iki 34 metų (imtinai), kurioms patikrai naudojamas citologinis tyrimas, verta žinoti, kad patikros programoje yra puiki galimybė citologinį patikros tyrimą paimti į skystąją terpę (už ją nedaug primokėjus), kas labai palengvina ir išplečia tolesnio tyrimo galimybes, jei to prisireikia aptikus pokyčių. Iš skystosios terpės, kurią visos laboratorijos saugo ne mažiau negu mėnesį, prireikus galima atlikti daug papildomų tyrimų, išvengiant papildomos ginekologinės apžiūros ir pakartotinių tyrimų ėmimo.
– Ar galima išvengti ikivėžinių pokyčių, kad jie niekada neatsirastų?
– Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio ir ikivėžinių būklių rizikos veiksnys – didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusas. Tiesa, yra ir daugiau rizikos veiksnių, pavyzdžiui, rūkymas, imunosupresija (procesas, kuriuo slopinamas imuninės sistemos aktyvumas), lytiškai plintančios ligos. Yra du keliai, kaip galima išvengti ŽPV arba sumažinti riziką šiuo virusu užsikrėsti – saugi lytinė elgsena ir skiepai, nes imunitetas gali susidaryti tik pasiskiepijus.
– Dažnam kyla klausimas, kodėl taip anksti nuo šios ligos reikia skiepyti vaikus?
– Mergaitės ir berniukai valstybės lėšomis yra skiepijami nuo 11 metų, nes būtent šioje amžiaus grupėje pasiskiepijus susidaro daugiausiai antikūnų ir tikėtinas didžiausias vakcinos efektyvumas. Kitaip tariant, reikia mažiau vakcinos dozių, kad susidarytų imunitetas. Valstybė savo lėšomis jaunuolius skiepija iki 18 metų, tačiau pagal dabar mūsų šalyje galiojančias skiepijimo rekomendacijas, nuo 15 iki 18 metų reikėtų savo lėšomis pasiskiepyti trečiąja vakcinos doze. Skiepytis gali ir vyresni, ir užsikrėtę ŽPV žmonės, bet tada skiepas apsaugo nuo tų ŽPV tipų, kuriais jie dar nėra užsikrėtę, arba vėliau saugos ir nuo to paties viruso, kuriuo buvo užsikrėtę, jei tas virusas išnyks savaime. Į suaugusiųjų skiepijimo kalendorių Lietuvoje yra įtraukta ir ŽPV vakcina, kuria rekomenduojama pasiskiepyti iki 45 metų. Skiepytis gali ir vyrai, ir moterys.
Svarbu žinoti, kad vakcina efektyviausia, kai skiepijasi neužsikrėtę. Jeigu žmogus užsikrėtęs ŽPV, vakcina turimos infekcijos negydo, ji tik saugo nuo naujų užsikrėtimų, jeigu turima infekcija išnyks savaime. Norint apsaugoti save ir artimuosius, reikėtų naudotis visomis galimybėmis: pasiskiepyti, kad neužsikrėstumėte ŽPV ir vengti rizikos veiksnių. Pasiskiepijus svarbu žinoti, kad skiepas neapsaugo nuo visų egzistuojančių viruso tipų, nes jų yra gerokai daugiau.
Patikros programoje turi dalyvauti ir pasiskiepijusios, ir nepasiskiepijusios moterys. Skiepas sumažina ne tik gimdos kaklelio vėžio riziką, bet ir kitų lokalizacijų – išorinių lyties organų, makšties, išangės, burnaryklės – navikų riziką, vyrams – varpos, išangės, burnos, tonzilių, liežuvio šaknies navikų tikimybę. Moksliškai pagrįsta, kad kol populiacijoje paskiepyta mažiau nei 50 proc. moterų, vyrų skiepijimas gerokai prisideda prie moterų apsaugos nuo gimdos kaklelio ikivėžinių būklių ir vėžio.
Per metus konsultuojama maždaug 1000 moterų
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Onkoginekologijos centre konsultuojamų ir gydomų dėl gimdos kaklelio patologijos moterų skaičius kasmet auga. Per metus dėl pokyčių, nustatytų gimdos kaklelio programiniuose tyrimuose, konsultuojama apie 1000, dėl patvirtintų ikivėžinių gimdos kaklelio būklių išoperuojama daugiau nei 500, dėl gimdos kaklelio vėžio gydoma per 100 moterų.
Labai svarbu prisiminti, kad reguliarus dalyvavimas gimdos kaklelio piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos programoje net 90 proc. sumažina riziką susirgti ir numirti nuo šios onkologinės ligos. Tikimasi, kad Lietuvoje pradėta vykdyti naujo organizacinio modelio profilaktinė programa padės pakviesti pasitikrinti daugiau moterų ir užtikrins gerą prieinamumą prie reikalingų sveikatos priežiūros paslaugų.
Dėl gimdos kaklelio profilaktinės programos kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos pacientai vizitui turėtų registruotis telefonu +37037327032 arba internetu https://ipr.esveikata.lt.
