Profesorius ragina vyrus nebijoti: viena patikra gali išgelbėti gyvybę

Prostatos vėžys – viena iš ligų, kurią galima pavadinti „tyliąja epidemija“ vyrų sveikatos srityje. Lietuvoje, kur daugiau nei 15 metų veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, ankstyvas šios ligos nustatymas tapo svarbiu sveikatos apsaugos prioritetu. Apie šios programos svarbą, vyrų baimes ir diagnostikos iššūkius kalbamės su Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovu prof. Mindaugu Jievaltu.
Mindaugas Jievaltas
Mindaugas Jievaltas / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Ankstyvosios vėžio diagnostikos programos – žingsnis į sveikesnę ateitį

Lietuvoje šiuo metu veikia keturios ankstyvosios vėžio diagnostikos programos: krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio. Nors prostatos vėžys yra dažnas susirgimas, vyrams apie šią ligą kalbėti ir ieškoti būdų jai užkirsti kelią yra nelengva. Pasak prof. M.Jievalto, ši programa remiasi PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimu, kurio dėka kasmet patikrinama apie 30 proc. tikslinės vyrų populiacijos.

„95 proc. visų prostatos vėžio atvejų Lietuvoje nustatoma ankstyvose stadijose, kai liga dar nėra išplitusi. Per pastaruosius 15–20 metų sugebame ligą nustatyti vis jaunesniems vyrams, o tai reiškia, kad ankstyvosios diagnostikos programa veikia“, – teigia prof. M.Jievaltas.

Didžiausios vyrų baimės – kas trukdo kreiptis į gydytojus?

Viena iš priežasčių, dėl kurių vyrai vengia pasitikrinti sveikatą, yra psichologinė. Profesoriaus teigimu, įsitikinimas, jog vyras turi būti stiprus ir nesiskųsti, dažnai tampa rimta kliūtimi. „Eiti pas gydytoją ir pripažinti, jog galbūt sergi, prilygsta tam tikrai silpnybei. Dėl to nemažai vyrų nemano, kad verta tikrintis, kol nėra jokių aiškių simptomų“, – aiškina prof. M.Jievaltas.

Eiti pas gydytoją ir pripažinti, jog galbūt sergi, prilygsta tam tikrai silpnybei.

Dalis vyrų kreipiasi į gydytojus tik pasireiškus pirmiesiems simptomams, kiti pasiryžta atlikti PSA tyrimą paraginti šeimos gydytojo ar artimųjų. Dalis jų baiminasi urologų dėl klaidingų įsitikinimų apie prostatos tyrimo būdus, ypač digitalinį rektalinį tyrimą (DRT).

„Neretai vyrai mistifikuoja šį tyrimą dėl emocinio ar fizinio diskomforto. Vis dėlto, DRT leidžia urologui tiksliai įvertinti prostatos būklę, ypač kai tai pirmas paciento apsilankymas“, – priduria profesorius.

Kaip veikia prostatos vėžio diagnostikos programa?

Prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų imtinai. Jei šia liga sirgo artimieji – tėvas ar broliai – nuo 45 metų. Programos metu nemokamai atliekamas PSA tyrimas, leidžiantis nustatyti prostatos specifinio antigeno lygį kraujyje. Jei PSA lygis padidėjęs, šeimos gydytojas siunčia pacientą konsultacijai pas urologą, kuris atlieka papildomus tyrimus, tokius kaip prostatos biopsija, kad būtų nustatyta, ar vyras serga vėžiu.

Lietuvos urologai stengiasi optimizuoti programą, kad mažėtų perteklinių biopsijų ir kad būtų nustatomi tik kliniškai reikšmingi vėžio atvejai, kai gydymas tikrai būtinas.

Mitai ir tikrovė: kas laukia prostatos vėžiu sergančio paciento?

Diagnozavus ankstyvą prostatos vėžį, vyro pasveikimo tikimybė yra apie 85 proc. Daugumai pacientų, kuriems nustatytas vėžys pirmoje arba antroje stadijose, pakanka operacijos arba spindulinės terapijos. Jei liga progresuoja, pacientams gali prireikti papildomo gydymo, įskaitant hormoninį gydymą ar papildomą spindulinę terapiją.

„Svarbu suvokti, kad prostatos vėžys ne visada turi būti gydomas agresyviai. Kai kuriais atvejais, jei vėžys kliniškai nereikšmingas, vyrams net gali būti rekomenduojama tik stebėti būklę. Tai padeda sumažinti stresą ir išvengti gydymo šalutinio poveikio“, – pastebi prof. M.Jievaltas.

Daugumai pacientų, kuriems nustatytas vėžys pirmoje arba antroje stadijose, pakanka operacijos arba spindulinės terapijos.

Nors sveikas gyvenimo būdas turi daug privalumų, mokslas dar nėra įrodęs, kad jis gali visiškai apsaugoti nuo onkologinių ligų, įskaitant prostatos vėžį. „Sveikai gyvenantys asmenys taip pat kartais susiduria su onkologinėmis ligomis, todėl, nepaisant aktyvaus gyvenimo būdo, būtina profilaktiškai tikrintis sveikatą“, – pabrėžia profesorius.

Kada vertėtų susirūpinti?

Vyrams, kurių šeimos istorijoje yra buvę prostatos vėžio atvejų, rekomenduojama profilaktiškai tikrintis nuo 45 metų. Kitiems vyrams PSA tyrimą rekomenduojama pradėti nuo 50 metų ir atlikti kas penkerius metus. Simptomai, tokie kaip šlapinimosi sutrikimai ar staigiai atsiradę kaulų skausmai, turėtų būti rimtas ženklas nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Sveikai gyvenantys asmenys taip pat kartais susiduria su onkologinėmis ligomis.

Lietuvos prostatos vėžio diagnostikos programa užtikrina, kad kiekvienas vyras, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar finansinės padėties, turėtų galimybę pasitikrinti sveikatą ir užkirsti kelią ligos progresavimui. Profesorius Jievaltas ragina vyrus nebijoti urologų, atsikratyti klaidingų mitų ir aktyviai rūpintis savo sveikata. Ankstyva diagnozė – galimybė įveikti ligą, net jei ji pasirodo grėsminga.

„Rinkis gyvenimą“
„Rinkis gyvenimą“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų