Specialistė papasakojo apie savo darbą, radiologinius tyrimus ir kokių asmeninių savybių reikia norint sėkmingai dirbti radiologijos technologu, rašoma Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės (RVUL) pranešime žiniasklaidai.
– Visuomenė turbūt dar ne taip gerai žino, ką daro radiologijos technologas – jų įsivaizdavimas baigiasi tuo, kad paspaudžiate tyrimo mygtuką?
– Kartais pacientai mus palaiko gydytojais, kartais slaugytojais. Radiologijos technologas atlieka radiologinius tyrimus ir dalyvauja radiologinių tyrimu metu atliekamose procedūrose drauge su gydytojais radiologais, neurochirurgais, ortopedais traumatologais, urologais, chirurgais, dalyvauja intervencinės radiologijos procedūrose. Mūsų įstaigoje radiologijos technologas atlieka rentgeno, kaulų mineralų tankio, kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimus. Radiologijos technologo kokybiškai atliktas tyrimas labai svarbus gydytojui radiologui ar kitos profesijos specialistui, vertinant radiologinius vaizdus ir teisingai nustatant paciento diagnozę. Radiologijos technologas yra labai svarbus komandos narys, be kurio gydytojai ir įstaiga negalėtų funkcionuoti.
– Koks yra jūsų kontaktas su pacientais?
– Pacientą mes sutinkame, paaiškiname jam procedūros eigą, pozicionuojame tyrimui pagal reikiamą atlikti tyrimo protokolą, įvedame intraveninį kateterį, jeigu to reikalauja numatoma procedūra, dalyvaujame viso tyrimo metu ir stebime paciento būklę, nuraminame (ypač magnetinio rezonanso tomografijos metu). Taigi, su pacientais bendraujame nemažai, ypač jei tai ilgiau trunkantis ar sudėtingas tyrimas.
– Taip pat turite glaudžiai bendradarbiauti su gydytojais.
– Gydytojui specialistui užsakius tyrimą, radiologijos technologas įvertina tyrimo paskyrimo tikslą (kokius patologinius pakitimus gydytojas specialistas tikisi pamatyti), konsultuojasi su gydytoju radiologu dėl tyrimo atlikimo eigos, kad galėtų parinkti reikiamą protokolą. Daugiau patirties sukaupę radiologijos technologai puikiai žino, koks gydytojas kokių vaizdų pageidauja.
Kartais pasitaiko situacijų, kai procedūros eigoje tyrimą koreguojame ar modifikuojame, nes nepasitvirtina įtariama gydytojo specialisto diagnozė. Pavyzdžiui, jei atliekama galvos smegenų KT ar MRT įtariant insultą, bet radiologijos technologas pamato darinį ar kraujavimo požymius, nedelsiant informuojamas gydytojas radiologas ir yra keičiamas tyrimo protokolas. Arba, jei atliekant rentgeno tyrimą pamatomas lūžis ne tik siuntime nurodytoje vietoje, tyrimo apimtis praplečiama pasitarus su gydytoju. Tad pirminis įvertinimas labai priklauso nuo technologo patirties, atidumo ir yra didelė pagalba gydytojams.
Be to, neretai tenka kartoti kitose įstaigose nekokybiškai atliktus tyrimus, kad jie atitiktų gydytojų ir pacientų poreikius.
– Ar tai reiškia, kad galite vertinti situaciją ir savarankiškai priimti sprendimus?
– Taip, tam tikrais atvejais galime, bet labai džiaugiamės, kai šalia turime gydytoją radiologą. Noriu pasidžiaugti, kad mūsų įstaigoje gydytojas radiologas dirba visą parą ne nuotoliu ir visuomet turime galimybę pasitarti. Radiologijos technologe dirbu virš 20 metų ir dalį vaizdų galiu įvertinti, bet tikrai ne viską. Reikalinga patirtis, atidumas ir kantrybė norint sukaupti kuo daugiau žinių, kurios padeda užtikrintai jaustis kasdieniniame darbe.
– Kokių žinių privalo turėti radiologijos technologas, kad galėtų kokybiškai atlikti savo darbą?
– Pirmiausia privalo turėti daug anatomijos žinių, kad galėtų tinkamai pozicionuoti pacientą tyrimui, t.y., apimti tinkamas sritis, kuriose siunčiantis gydytojas specialistas įtaria pakitimus. Radiologijos technologas turi žinoti klinikinius atvejus, kad galėtų pritaikyti reikiamus protokolus atliekant KT ir MRT tyrimus. Kuo sudėtingesnis tyrimas, tuo daugiau reikia žinių.
Būna atvejų, kai švenčių dienomis ar ne darbo valandomis technologas skubos tvarka kviečiamas atlikti MRT tyrimą. Žinodamas tyrimo tikslą, jis turi parinkti tyrimo protokolus ir atlikti tyrimą savarankiškai, kad gydytojas radiologas turėtų kuo informatyvesnius ir kokybiškesnius vaizdus vertinimui. Labai svarbu išmanyti technologijas, kurios vis tobulėja ir tampa progresyvesnės.
– Kokių asmeninių savybių reikia, norint būti geru technologu?
– Esame Radiologijos skyriaus veidas, todėl pirmiausia turime būti empatiški, supratingi ir kolegiški, nes bendraujame ne tiks su pacientais, jų artimaisiais, gydytojais radiologais, bet ir kitų specialybių gydytojais. Kartais atliekant radiologinį tyrimą, tenka pacientą nuraminti, paaiškinti tyrimo eigą, reikalingumą.
Taip pat reikia kantrybės ir tolerancijos, nes neretai tenka dirbti su agresyviais, apsvaigusiais nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų, asocialiais pacientais. Reikia nuolat mokytis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti konferencijose Lietuvoje ir užsienyje, būti kūrybiškiems ir nenuleisti rankų, kai nepasiseka iš pirmo karto.
– Ar kiekvienas radiologijos technologas gali atlikti visus tyrimus, o gal specializuojatės?
– Paprastai specializuojamės, nes tyrimų specifika yra labai įvairi ir skirtinga. Specializacija leidžia įvaldyti technologijas ir kokybiškai atlikti tyrimus. Tačiau yra technologų, kurie įvaldę keletą tyrimo metodikų: pavyzdžiui KT ir MRT, rentgeną ir KT.
– Radiologijos technologe dirbate jau dvidešimt metų. Kokius pokyčius matote šioje srityje?
– Pirmiausia pasikeitė pačių prietaisų technologinės galimybės, atsirado daugybė palengvinimų juos valdant ir išgaunant kokybiškus vaizdus. Nauji informacinių technologijų sprendimai, radiologinių vaizdų skaitmenizavimas ir archyvavimas, dirbtinio intelekto naudojimas, automatiniai injektoriai KT ir MRT tyrimuose palengvina, pagreitina ir supaprastina darbą. Rodos dar taip nesenai buvo ryškinamos ir spausdinamos rentgeno ir kompiuterinės tomografijos nuotraukos, o jau daugiau nei dešimt metų mūsų įstaigoje nėra nė vieno neskaitmeninio įrenginio.
Šiais laikais yra įvairių pagalbinių priemonių, labai svarbių kasdieniame darbe: pozicionavimo priemonių, pagalvėlių, nejudančių ar viršsvorį turinčių pacientų perkėlimo lentų ar diržų, kad galėtume tinkamai atlikti tyrimus, sumažindami skausmą pacientams, patyrusiems sunkias traumas. Turime prijuostes, apykakles, lytinių organų apsaugas, kuriomis pagal galimybę pridengiame pacientus, kad būtų gaunama kuo mažesnė rentgeno apšvita.
– Ar jūsų darbui įtakos padarė dirbtinio intelekto (DI) atsiradimas ir vis platesnis panaudojimas medicinoje?
– Turime naują kompiuterinės tomografijos įrenginį su DI funkcija, kuri padeda technologui pozicionuoti pacientą, pagal numatomą atlikti tyrimo sritį. Tikimės ir ateityje įsigyti ar atnaujinti įrangą su DI funkcija.
– Ar būna, kad nepavyksta padaryti tyrimo?
– Žinoma, tokių atvejų pasitaiko. Tuomet pasiūlome tyrimui atvykti kitą dieną (jei planinis) arba atlikti alternatyvų tyrimą, pasitarus su gydytoju radiologu ar kitu specialistu.
– Ar darbe pasitaiko kokių nors kuriozinių situacijų?
– Aš dažniausiai atlieku magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus, prieš kuriuos pacientas turi užpildyti klausimyną: ar neturi metalinių implantų, širdies stimuliatoriaus, svetimkūnių ir pan. Kartais pacientai linkę pagudrauti ir šį tą nutylėti. Paprastai neinformuoja apie kūne esančias kulkas, metalines skeveldras. Toks nutylėjimas gali pakenkti tiek pacientui, tiek įrangai, pavyzdžiui, aplink metalinę skeveldrą gali pradėti gangrenuoti audiniai, skeveldra gali pajudėti ir nukeliauti į aplinkines struktūras, pažeisti kraujagysles.
Nutylėtus radinius pamatome, jei atliekame tos srities tyrimą, kurioje tas svetimkūnis yra – tuomet būname priversti nedelsiant tyrimą nutraukti.
Kartą, atliekant peties MRT tyrimą, paguldžiau pacientą, tačiau niekaip negalėjau įjungti įrangos, o galiausiai įjungus, ji veikė ne taip, kaip turėtų. Tuomet pacientas prisipažino, kad ir kitoje įstaigoje buvo panašiai. Galiausiai paklausė, ar gali užsidėti koją ant kojos, nes „labai traukia ir kelia protezą“. Pasirodo, jis buvo su metaliniu kojos protezu, apie kurį nieko nepasakė. Teko jį tuoj pat nukelti nuo MRT stalo. Kilo rizika tiek paciento sveikatai, tiek brangiai įrangai. Kitą kartą toks paciento paslaptingumas baigėsi liūdniau – protezą „pritraukė“ prie MRT aparato arkos. Į pagalbą teko kviesti kolegas – radiologus ir technologus, kad padėtų atitraukti protezą nuo arkos, o tai padaryti labai sunku, nes protezo svoris „padidėja“ keliasdešimt kartų.
– Kodėl pasirinkote radiologijos technologo profesiją?
– Mano pirmoji specialybė – laboratorinė diagnostika. Bet radiologijos technologo profesija atrodė dinamiškesnė, įdomesnė, patrauklesnė, su didesne galimybe tobulėti. Viliojo galimybė įvaldyti naujas, kasmet tobulėjančias technologijas, išmokti pažangias tyrimo atlikimo metodikas ir įsilieti į gydytojų specialistų, radiologų komandą. Esu bendraujantis žmogus, todėl man labai svarbu betarpiškas bendravimas, pokalbis tiek su pacientais, tiek su kolegomis.
Pasirodo, pacientas buvo su metaliniu kojos protezu, apie kurį nieko nepasakė. Teko jį tuoj pat nukelti nuo MRT stalo.
– Kodėl pasirinkote KT ir MRT tyrimus?
– KT ir MRT tyrimai yra sudėtingi, tačiau labai įdomūs bei svarbūs ligų diagnostikoje. Vilioja iššūkiai, netipiški, sunkūs atvejai, kurių mūsų įstaigoje netrūksta. Sukaupta patirtis ir sudėtingų atvejų kiekis leidžia mėgautis darbu ir pasidalinti patirtimi su jaunaisiais kolegomis, kolegijos studentais. Džiaugiuosi, galėdama dirbti labai draugiškame kolektyve, kur galiu sulaukti ir pagalbos, ir palaikymo, ir įvertinimo. Vieni kitus gerbiame ir padedame, todėl neabejoju, kad nauji darbuotojai pas mus jaučiasi gerai.
– Kaip manote, kodėl radiologijos technologai turėtų apsvarstyti galimybę dirbti RVUL?
– Mūsų ligoninėje radiologijos technologai turi labai geras sąlygas augti ir tobulėti. Čia jie turi galimybę išmokti ir dirbti su plataus radiologinių tyrimų spektro įranga, atlikti tyrimus Skubios pagalbos, stacionaro, ambulatoriniams pacientams. Mūsų įstaiga teikia daugiaprofilines paslaugas, todėl radiologijos technologas turi galimybę įgyti praktikinių įgūdžius ir tobulėti susidurdamas su įvairiais klinikiniais atvejais kasdieniniame darbe. Sukaupti tokius praktikinius įgūdžius privačioje gydymo įstaigoje būtų labai sudėtinga, o gal ir neįmanoma.
