Pasak Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro Skausmo medicinos centro skyriaus vedėjo dr. Alfredo Vaitkaus, šis metodas sudėtingas ir brangus: „Siekdami jį pritaikyti, subūrėme daugiadalykę komandą, kurią sudaro neurochirurgas dr. Žilvinas Chomanskis, medicinos psichologė Raminta Seniūnaitė-Ramauskienė, gydytoja anesteziologė reanimatologė Audrė Tylienė, gydytojas neurologas Saulius Andruškevičius, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja Galina Ponkratenko.
Ši didelė kolegų grupė dalyvauja visuose šio gydymo metodo taikymo etapuose – pacientų atrankos, implantacijos, pacientų sveikatos bei psichologinės būklės stebėsenos po implantacijos, koreguojant stimuliacijos parametrus bei sprendžiant galimas komplikacijas. Nors pacientų vizitai pas gydytojus ilgainiui retės, tačiau lankytis pas specialistus jiems reikės nuolatos,“ – sako dr. A. Vaitkus, rašoma Santaros klinikų pranešime žiniasklaidai.
Metodas taikomas, kai kiti gydymo būdai jau nebepadeda
Pacientų atranka vyksta išbandant paprastesnes vienmomentes intervencines skausmo gydymo procedūras, neurochirurgines operacijas bei organizuojant aptarimus, testavimus, konsiliumus.
„Šis metodas taikomas tiems, kam kiti skausmo gydymo metodai nebepadeda – kai jau išsenka skausmo gydytojų, neurochirurgų galimybės padėti ir skausmas atitinka tokio gydymo kriterijus,“ – sako VUL Santaros klinikų Skausmo medicinos centro gydytojas neurologas Saulius Andruškevičius.
Gydytoja anesteziologė reanimatologė Audrė Tylienė priduria, kad šis metodas gali būti veiksmingas tik tikslingai parinktiems pacientams: „Dėl to pacientų atrankos etapui skiriamas didelis visos komandos dėmesys.“
„Skausmą kenčiantiems pacientams svarbu žinoti, kad nugaros smegenų stimuliacija gali būti taikoma tiems, kas atitinka jos kriterijus, – sako Neurochirurgijos centro medicinos psichologė Raminta Seniūnaitė-Ramanauskienė. – Vienas iš pacientų atrankos etapų – psichologinis įvertinimas, todėl vyksta pokalbis su kiekvienu pacientu, nes svarbus paties paciento įsitraukimas į gydymą, vertinami jo gebėjimai naujoms žinioms ir įgūdžiams formuoti – pacientai turi išmokti patys stebėti savo būklę bei gebėti tinkamai ir greitai valdyti naują technologiją, įvertinti savo patirtį, tiksliai laikytis nurodymų, neturėti impulsų kontrolės sunkumų, vertinami ir kiti su gydymo specifika susiję aspektai.“
Nugaros smegenų stimuliacija taikoma neuropatinio pobūdžio skausmams gydyti. „Tai yra pacientai, kurių stuburas keletą kartų operuotas, chirurginis skausmo gydymas jau nebeefektyvus, pacientą vargina į kojas plintantis skausmas, t. y. išsivysčiusi lėtinė radikulopatija. Taip pat retos ligos – kauzalgijos – keliamiems skausmams gydyti (kompleksinio regioninio skausmo sindromas), po krūtinės ląstos chirurgijos (torakalinės kilmės) ir kitų sindromų sukeltiems skausmams gydyti. Apibendrindamas galiu pasakyti, kad skausmai yra susiję su nervo pažeidimu,“ – sako Neurochirurgijos centro gydytojas neurochirurgas dr. Žilvinas Chomanskis.
Nugaros smegenų stimuliacija: kaip atliekama?
Elektrinio prietaiso – stimuliatoriaus – elektrodai implantuojami į paciento stuburo kanalą ir čia paliekami visam laikui. Po implantacijos paciento sveikatos būklė stebima kurį laiką ir vertinama, kiek sumažėjo skausmo stiprumas ir pagerėja paciento gyvenimo kokybė.
„Net ir pagal daugybę kriterijų atrinktiems pacientams šis metodas efektyvus ne visiems – 10–20 proc. jau atrinktų pacientų jis gali būti ne toks veiksmingas kaip tikimasi. Įprastai 80–90 proc. pacientų jis veiksmingas, jiems po savaitės išorinis stimuliatorius pašalinamas ir po oda ties klubais implantuojamas mažytis nuolatinis stimuliatorius, būsiantis paciento kūne visą gyvenimą,“ – sako gydytojas neurochirurgas dr. Žilvinas Chomanskis.
Anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja Galina Ponkratenko džiaugiasi galėdama būti naujos procedūros komandos nare: „Labai įdomi ir naudinga profesinė patirtis. Džiugino pacientų reakcijos į sumažėjusį skausmą – gera matyti, kaip jų gyvenimas tampa šviesesnis.“
Brangi, tačiau išlaisvinanti nuo alinančio skausmo
Pasak anesteziologės reanimatologės Audrės Tylienės, rekomendacijos dėl tolesnės sveikatos priežiūros ir apribojimų pacientams išaiškinamos dėl to, kad ilgą laiką kentę didžiulius skausmus taikant nuolatinę nugaros smegenų stimuliaciją jų nebejaučia arba jaučia nepalyginamai mažesnius, todėl jiems norisi daryti tuos darbus ir užsiimti veikla, kuri jiems buvo visiškai negalima.
„Nugaros smegenų stimuliacijos efektas skausmui malšinti yra labai geras, – sako medicinos psichologė Raminta Seniūnaitė-Ramanauskienė. – Pirmieji pacientai į namus buvo išleisti daug anksčiau nei planavome: jų skausmo lygis gerokai sumažėjo, jie pradėjo vėl vaikščioti be pagalbinių priemonių – be lazdos, gali laisvai atsikelti iš lovos, pasilenkti, nuotaika puiki. Juos teko net pristabdyti – noras judėti ir tuo džiaugtis yra labai didelis. Pacientai labai pasikeitė – pesimistinės nuotaikos išsisklaidė, o nevilties kupini veidai po implantacijos tiesiog nušvito.“
Pirmieji nugaros smegenų stimuliacijos procedūros pacientai – 34–57 metų amžiaus, lėtinius skausmus kentę nuo 7 iki 20 metų. Šie pacientai atvyko iš Alytaus, Kėdainių ir Elektrėnų kraštų. Jiems nugaros smegenų stimuliacija veiksminga, išoriniai stimuliatoriai pakeisti nuolatiniais.
Iki metų pabaigos planuojama atlikti 15 implantacijų.
