Ne vienoje pasaulio šalyje atliktos studijos patvirtino tą liūdną faktą, kad būtent šiomis dienomis mirčių skaičius yra ženkliai didesnis, lyginant su kitu metų laikotarpiu. Matyt, tenka sutikti su tuo, kad dr. J.Christensen buvo teisus, kada tarp pagrindinių rizikos veiksnių, trumpinančių mums gyvenimą – aukšto cholesterolio, rūkymo ir nutukimo – ketvirtuoju punktu įrašė ir Kalėdas.
Viena iš rimčiausių studijų, siekiant nustatyti galimą ryšį tarp perteklinių mirčių ir švenčių, buvo atlikta vadovaujant prof. D.Fillips. Ištyrus JAV mirčių statistiką per 25 metų laikotarpį, rasta, kad didžiausias mirčių pikas buvo Kalėdų pirmą ir antrą dieną bei Naujųjų metų dieną – trys metų kritinės dienos, kada miršta daugiausia žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis, kvėpavimo sistemos, endokrininėmis bei metabolinėmis ir virškinimo sistemos ligomis.
Nustatyta, kad per dvi savaites nuo Kalėdų švenčių mirčių buvo net 42 325 daugiau, lyginant su kitais metų laikotarpiais. Beje, su gautais rezultatais susišaukė ir Jungtinėje Karalystėje atlikta studija, kuri patvirtino, kad žiemos švenčių „kritinėmis dienomis“ hospitalizacijų skaičius intensyvios reanimacijos skyriuose ženkliai padidėja.
Daugeliui mokslininkų iškilo klausimas, kaip paaiškinti jau oficialiu pavadinimu tapusį „Kalėdų atostogų fenomeną“?
Kai kurie teigė, kad perteklinės mirtys gali būti susijusios su šaltuoju metų periodu, kai didesnis polinkis įvairioms infekcijoms, susilpnėjusi imuninė sistema. Ar šaltasis metų periodas turi įtakos „Kalėdų atostogų fenomenui“, manyčiau, atsakė J.Knigh atliktas tyrimas.
Mokslininkas iš Melburno universiteto išanalizavo 25 metų periodo mirčių statistiką Naujojoje Zelandijoje. Pasirodė, kad net esant šiltesniam orui, Kalėdų bei Naujųjų metų dienomis mirčių buvo 4 proc. daugiau, lyginant su kitomis metų dienomis. Vadinasi, šaltas ar šiltas oras didesnės įtakos mirčių statistikai neturi.
Be abejo, kalėdinės šventės daliai žmonių yra stresinė situacija: pvz., vienišiems dažnai iškyla socializacijos problemos, o kai kam yra ir finansinis nepriteklius, todėl reikia skolintis ir galvoti, kaip tas skolas reikės atiduoti.
Ar stresinė situacija, sukelta „Kalėdų atostogų fenomeno“, gali peraugti į sunkią depresiją? Moksliniai tyrimai parodė, kad šių švenčių metu tikrai nepadidėja savižudybių skaičius.
Tai kokios yra pagrindinės priežastys, sąlygojančios perteklines mirtis? Tenka pripažinti, kad dalis žmonių šių švenčių metu padaro visas įmanomas nuodėmes – persivalgo, per daug geria, persikaitina, persišaldo ir nekreipia dėmesio į atsiradusias sveikatos problemas arba atideda tų problemų sprendimą po švenčių.
Juk niekam ne paslaptis, kad užuoti likę ligoninėje pacientai dažnai pasirenka švęsti šeimoje su draugais, kad nesukeltų problemų ir negadintų kitiems švenčių.
Toliau eina visos neteisingos mitybos nuodėmės: perteklinis, aštrus, rūkytas, sūrus, saldus maistas. Perteklinis kiekis druskos maiste – tai padidėjęs kraujospūdis, didesnė rizika širdies nepakankamumo, infarktų, insultų. Aštrus, rūkytas maistas – gastritai, opaligės paūmėjimai.
Perteklinio alkoholio ir riebaus maisto derinys ypač pavojingas kasai, tai gali sukelti ūmų pankreatitą, kurio kai kurios formos, nežiūrint viso įmanomo gydymo, baigiasi mirtimi.
Tikriausiai, nereikia priminti, kad alkoholis, ir ypač, kai jo padauginame, pasižymi universaliu toksiniu poveikiu beveik visoms organizmo sistemoms.
Neabejoju, kad dalis žmonių šventėms užsisakė kaimo sodybas su saunomis bei šalia esančiais vandens telkiniais. Apie ledinio vandens poveikį organizmui, matyt, žino visi, nes buvo jau daug rašyta ir kalbėta. Bet noriu priminti apie kitą pavojų. Tiek alkoholis, tiek aukšta temperatūra saunoje dehidratuoja kūno ląsteles, sutrikdo elektrolitų balansą, todėl alkoholinių gėrimų vartojimas saunoje yra ypač pavojingas.
Todėl švęsdami geriau gerkite mineralinį vandenį, o ne alų. Apie tai visuomet vertėtų prisiminti.
P.S. Ką gi, visiems norėtųsi palinkėti nuostabių artėjančių švenčių, švęsti saikingai ir protingai, saugant savo sveikatą ir neprisidarant sau bereikalingų problemų.
