Vaistininkė Virgilija Bečelytė primena, kad kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, sportuojant, nerimaujant ar išgėrus daugiau puodelių kavos – jausti pakitusį širdies ritmą yra normalu ir dažniausiai nereiškia nieko blogo. Visgi, jei ritmo pokyčiai užsitęsia ar yra lydimi kitų simptomų – gali grėsti nemenkas pavojus, rašoma vaistinių tinklo „Camelia“ pranešime žiniasklaidai.
Kas yra aritmija?
Širdies ritmo sutrikimai, vadinami aritmija, paveikia daugiau nei 30 milijonų įvairaus amžiaus žmonių. Sutrikimai skirstomi į tris grupes: tachikardiją, – kai ritmas yra didesnis nei 100 dūžių per minutę, bradikardiją, – kai širdis suplaka mažiau nei 60 kartų per minutę, ir neritmiškus dūžius – ekstrasistoles. Pastarieji visuomenėje geriau žinomi kaip širdies permušimai ar prieširdžių virpėjimas.
Nors aritmija dažniausiai nustatoma vyresniems nei 60 metų amžiaus asmenims, vaistininkė V.Bečelytė pastebi, kad į vaistines vis dažniau užsuka perpus jaunesni pacientai ir net paaugliai. Jei jokių širdies ir kraujagyslių patologijų nėra nustatyta, širdies ritmo pakitimus dažniausiai išprovokuoja kasdieniai veiksniai, kurių daugelį žmonės gali sukontroliuoti patys.
„Tyrimai rodo, kad Lietuvoje rūko vienas iš penkių gyventojų, o alkoholinius gėrimus bent kartą per savaitę vartoja daugiau nei 13 proc. lietuvių. Šie du veiksniai ne tik bendrai paveikia visą organizmą, bet ir gali sutrikdyti širdies darbą. Aritmiją sukelti taip pat gali dažnas kofeino turinčių gėrimų ir nepakankamas vandens vartojimas, įvairūs narkotiniai preparatai, didelis fizinis krūvis, miego sutrikimai bei poilsio stoka. Kartais nereguliarų širdies plakimą išprovokuoja preparatai nuo peršalimo, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos pseudoefedrino“, – pasakoja vaistininkė.
Anot jos, tarp širdies ritmo sutrikimus sukeliančių faktorių, būtina paminėti ir ilgalaikį stresą. Nekontroliuojamos ir kurį laiką besitęsiančios emocinės įtampos, nepaisant jos priežasties, metu, organizme padidėja streso hormonų, tokių kaip kortizolis, lygis. Žmogui pagreitėja kvėpavimas, padažnėja širdies ritmas, pakyla arterinis kraujo spaudimas – visa tai apkrauna širdies ir kraujagyslių darbą bei neigiamai veikia visą kardiovaskulinę sistemą. Nuolat stresą, emocinių sunkumų patiriantiems, psichologiškai nepailsintiems žmonėms gali išsivystyti hipertenzija bei kilti širdies smūgio rizika.
Kaip sustiprinti širdį?
V.Bečelytė įvardija, kad širdies ritmas priklauso ne tik nuo minėtų gyvenimiškų veiksnių, bet ir nuo lėtinių ligų: diabeto, įvairių infekcijų, pavyzdžiui, koronaviruso, skydliaukės funkcijų sutrikimo, aukšto kraujo spaudimo. Nemažą reikšmę turi ir paveldimumas.
Vertinant galimas rizikas, vaistininkė rekomenduoja laikytis sveiko gyvenimo būdo principų: išsiugdyti įprotį kasdien išgerti 1–2 litrus vandens, stiprinti širdies raumenį sportuojant, vartoti mažiau raudonos mėsos bei gyvulinės kilmės riebalų, sumažinti su maistu gaunamą druskos ir cukraus kiekį, dirbant sėdimą darbą – atlikti mankštas, taip pat nepamiršti išsimiegoti bent 7 val. per naktį.
„Net ir nesiskundžiant širdies ritmo pokyčiais, privalome skirti pakankamai dėmesio šiam esminiam organui. Daugiausiai naudos širdies ir kraujagyslių sistemai gali suteikti tokie mineralai, kaip magnis, kalis ir kalcis.
Kofermentas Q10 – dar vienas sklandaus širdies darbo palydovas. Jis padeda aprūpinti ląsteles energija, apsaugo jas nuo oksidacinės pažaidos. Jo kiekis širdyje yra didžiausias, tačiau žmogui senstant, šios medžiagos koncentracija mažėja. Omega-3 riebiųjų rūgščių nauda taip pat minima ne vienuose tyrimuose: jos padeda subalansuoti nereguliarų širdies ritmą, sureguliuoti arterinį kraujo spaudimą, mažina uždegiminius procesus organizme“, – rekomenduoja V.Bečelytė.
Pirmieji pavojaus signalai
Pasak vaistininkės, pacientai dažniausiai skundžiasi padažnėjusiu plakimu, jausmu, kad „širdis iššoks iš krūtinės“, „gumulu gerklėje“. Jei šalia šių būsenų pasireiškia ir diskomfortas krūtinės srityje, bendras silpnumas, galvos svaigimas ar skausmas, taip pat ėmė kankinti dažnesnis nuovargis – vertėtų nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
Greitąją pagalbą kviesti būtina, jei pastebimi infarkto požymiai: spaudžiantis, veržiantis jausmas ar skausmas krūtinės ląstoje – nepaisant kurioje pusėje, kuris gali plisti į kaklą, žandikaulį, pečius, rankas, nugarą. Dažniausiai šį skausmą išprovokuoja labai stipri emocinė ar fizinė įtampa. Jis gali trūkti nuo 20 minučių ir tęstis keletą valandų. Šalia gali atsirasti dusulys, pykinimas, gausus prakaitavimas, taip pat pasireikšti didelė mirties baimė, vėmimas ar net sąmonės praradimas.
„Kuo greičiau veiksime ir kuo mažiau laiko lauksime prieš besikreipiant į medikus, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks išsaugoti širdies raumenį. Pirmosios valandos ištikus infarktui – „auksinės“. Būtent jos lemia, ar žmogaus gyvybė bus išgelbėta ir su kokiais liekamaisiais reiškiniais teks gyventi toliau“, – sako vaistininkė V.Bečelytė.
