Šaltuoju metų laiku dėl sudėtingesnių oro sąlygų išauga lūžių, galvos traumų, nušalimų rizika, o pas medikus nusidriekia eilės patyrusiųjų šiuos ar kitus sužalojimus, rašoma Kauno kolegijos pranešime žiniasklaidai.
Kaip jų išvengti, kas žiemą turėtų būti ypač atsargūs bei kokius simptomus po patirtos traumos pajutus reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus, dalinasi Kauno kolegijos lektorė, greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistė, instruktorė Virginija Gutienė.
Daugelio traumų galima išvengti
Paspaudus šaltukui tarp dažniausiai patiriamų traumų rikiuojasi rankų ir kojų lūžiai – paslydus dažniausiai nukenčia rankos (dilbio ir riešo kaulai) ir kojos (blauzdos ir čiurnos kaulai).
„Krisdami žmonės instinktyviai bando pasiremdami rankomis sušvelninti smūgį, tačiau taip dažnai susilaužo dilbio kaulus ir riešus“, – sako greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistė.
Jos teigimu, žiemą taip pat padaugėja galvos traumų, kadangi kritimas ant slidaus kelio gali baigtis galvos sumušimu, smegenų sutrenkimu ar netgi kaukolės lūžiu. Šaltuoju metų laiku, pasak specialistės, taip pat daugėja raumenų ir sąnarių patempimų – juos gali sukelti staigūs judesiai ant slidžių paviršių.
„Žinoma, termometrų stulpeliams krentant žemyn, fiksuojami pirštų, kojų, nosies ir ausų nušalimai“, – dalinasi V.Gutienė.
Vis dėlto, pažymi ji, esant pakankamai atsargiems ir imantis prevencinių priemonių, daugelio traumų galima išvengti arba sušvelninti jų pasekmes. V.Gutienė atkreipia dėmesį, kad žiemos metu svarbu pasirinkti avalynę grublėtu padu, kuri neslysta ant ledo. Ne mažiau svarbus ir atsargus vaikščiojimas.
„Jei jaučiate, kad paviršius yra slidus, eikite lėčiau, venkite staigių judesių ir didelių žingsnių, o esant dideliam plikledžiui, jei turite galimybę, geriau visai neikite į lauką. Pastaruoju atveju ypač pasisaugoti turėtų senjorai. Lipdami laiptais taip pat darykite tai atsargiai, laikydamiesi už turėklų“, – akcentuoja V.Gutienė ir priduria, kad sušalimo ir sužeidimų išvengti padės neperšlampama, šilta apranga.
Specialistė primena, kad žiemą vėlai švinta ir anksti temsta, todėl siekiant išvengti traumų būtina tamsiuoju paros metu naudoti šviesą atspindinčius elementus.
Vyresnio amžiaus žmones V.Gutienė ragina naudotis pagalbiniais įrankiais, tokiais kaip vaikštynės ar lazdos, kurie taip pat padės išvengti traumų ar sušvelnins jų pasekmes.
Kokie žmonės turėtų būti ypač atsargūs?
Greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistė kaip pavojingiausias sveikatai traumas išskiria galvos, nugaros traumas, atvirus lūžius, nušalimus ir hipotermiją.
„Galvos traumos, tokios kaip smegenų sutrenkimas, kraujavimas į smegenis, kaukolės lūžiai gali sukelti rimtas neurologines problemas, komą, o kartais – ir mirtį. Ne mažiau pavojingos nugaros traumos, galinčios sukelti nugaros raumenų patempimus, stuburo slankstelių lūžius, disko išvaržas arba kitus nuolatinius negalią sukeliančius pažeidimus“, – perspėja Kauno kolegijos lektorė.
Tuo tarpu atvirų lūžių metu, kai pažeidžiama oda ir matomi kaulai, gali būti pažeistos ir stambios kraujagyslės – jas pažeidus žmogus gali greitai nukraujuoti. V.Gutienė pažymi, kad atviri lūžiai taip pat kelia didelę infekcijos riziką.
„Sunkūs nušalimai gali sukelti audinių nekrozę, netgi gali prireikti galūnių amputacijos. Hipotermijos atveju, kūno temperatūrai nukritus iki žemesnės nei reikia palaikyti organizmo metabolizmą ir veiklą, gali sutrikti gyvybiškai svarbių organų veikla, o pasekmės kartais gali būti mirtinos“, – dalinasi V.Gutienė.
Nors atšalus orams pasirūpinti savo sveikata specialistė ragina visus, vis dėlto ypatingai saugotis turėtų kelios žmonių grupės. Tarp jų patenka vyresnio amžiaus žmonės, sergantys osteoporoze, turintys lėtesnį reakcijos laiką ir prastesnę pusiausvyrą – jiems kyla didesnė rizika paslysti ir susižeisti.
Žiemą atsargesni turėtų būti ir žmonės, turintys sąnarių problemų, kadangi artritas, osteoartritas ir kitos sąnarių ligos gali apriboti judrumą ir padidinti kritimo riziką. Tuo tarpu nėščios moterys, dėl pasikeitusio kūno centro ir padidėjusio svorio yra labiau linkusios paslysti ir susižeisti.
„Vaikai dažnai būna aktyvūs ir ne visada įvertina galimus pavojus, todėl, siekiant išvengti traumų, žiemą jiems reikia ypatingos priežiūros. Į rizikos grupę taip pat patenka žmonės, vartojantys vaistus, galinčius sukelti šalutinį poveikį, tokį kaip galvos svaigimas ar mieguistumas, o tai padidina kritimo riziką“, – vardija V.Gutienė.
Pajutus šiuos simptomus būtina kreiptis į medikus
Net patyrus nedidelę traumą, greitosios medicinos slaugos specialistė ragina ją vertinti rimtai. Nors ne kiekviena trauma reikalauja kreipimosi į gydymo įstaigą, V.Gutienė išskiria simptomus, kuriuos pajutus svarbu kreiptis į medikus.
„Nedelsdami kreipkitės pagalbos į gydymo įstaigą, jei po patirtos traumos negalite pilnai pajudinti rankos ar kojos, jaučiate didelį skausmą, pastebite deformaciją, kai galūnė atrodo neįprastai išlinkusi, patinusi, skausminga“, – perspėja V.Gutienė.
Nieko nelaukus kreiptis į gydytojus taip pat reikėtų atsiradus sunkumų įkvėpti ar iškvėpti, jaučiant dusulį, esant giliai, gausiai kraujuojančiai žaizdai, pajutus stiprų galvos svaigimą, pykinimą, vėmimą. Pastarieji simptomai gali signalizuoti apie patirtą galvos traumą.
„Net jei trauma atrodo nedidelė, visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju, kad išvengtumėte komplikacijų. Jis įvertins jūsų būklę, paskirs reikiamą gydymą ir pateiks rekomendacijas, kaip prižiūrėti pažeistą vietą“, – akcentuoja greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistė V.Gutienė.
