„Lietuva yra lūžio taške, kuomet tą tokį įsisenėjusį niūrų vaizdą apie psichiatrijos ligonines mes keičiame paslaugomis, kurios bus orientuotos į decentralizuotą sergančiųjų psichikos ligomis gydymą, į psichikos sveikatos priežiūros stiprinimą bendruomenėse, į mobiliųjų komandų atsiradimą, į atvejo vadybos plėtrą ir žmogaus teisių situacijos stiprinimą šalyje“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė viceministras Aurimas Pečkauskas.
Jog Lietuva žengia geru keliu, anot jo, liudija tai, kad mūsų šalyje šią savaitę, balandžio 22–24 dienomis, mokymus psichikos sveikatos specialistams iš visos Europos organizuoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Lietuvos patirtis, pereinant nuo gydymo vaistais prie psichosocialinio modelio, teikiant psichikos sveikatos priežiūros paslaugas bendruomenėje, naudojama kaip pavyzdys kitoms šalims.
„Šiandien yra tikrai džiugi diena Lietuvai. Šio renginio buvimas Lietuvoje simbolizuoja simbolinį lūžį, kalbant apie psichikos sveikatą. Pradedama matyti, kad gausybė darbų, susijusių su psichikos sveikatos stigmos mažinimu, psichikos ligų gydymu, psichikos ligų gydymo paradigmos pokyčiu iš biomedicininio į biopsichosocialinį modelį pradeda duoti rezultatų“, – tvirtino sveikatos apsaugos viceministras.
Žinoma, Lietuva dar tikrai turi kur tobulėti. Kaip pažymėjo A. Pečkauskas, gerosios patirties iš kitų Europos šalių Lietuva semiasi dalyvaudama projekte „JA ImpleMENTAL“.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Psichikos sveikatos skyriaus patarėjos Editos Bishop, viena iš naujovių, kuri Lietuvoje neseniai įdiegta remiantis Belgijos pavyzdžiu, yra atvejo vadybos modelis.
„Šių paslaugų tikslas yra užtikrinti pacientų ilgalaikį atsigavimą ir į jų poreikį orientuotų paslaugų teikimą. Atvejo vadybininkas kartu su pacientu sudaro pagalbos planą. Tai yra labai svarbi užduotis, nes be paties paciento įsitraukimo didelių ir reikšmingų rezultatų pasiekti yra ganėtinai sunku“, – tikino E.Bishop.
Specialistės teigimu, atvejo vadybininkas pacientą lydi viso gydymo metu, prižiūri, kad jis eitųsi sklandžiai.
„Atvejo vadybininkas turi periodiškai susisiekti ir užtikrinti, kad pacientas atvyks į psichikos sveikatos centrą, kad jis vartos reikiamus vaistus, ir kartu prižiūri, ar jis vykdo savo numatytą planą“, – sakė SAM atstovė.
Pasak E.Bishop, atvejo vadybininko paslaugos šiuo metu teikiamos pacientams, sergantiems šizofrenija ar depresija, turintiems priklausomybę nuo alkoholio ar patiriantiems savižudybės krizę.
„Tam tikrais atvejais paslaugos gali būti teikiamos ir namuose. Jeigu pacientas yra motyvuotas gauti paslaugas, bet neturi galimybės, sakykime, dėl savo fizinės būklės atvykti į psichikos sveikatos centrą, tuomet atvejo vadybininkas gali atvykti ir į namus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo specialistė.
„Esant poreikiui, atvejo vadybininkas paslaugas gali teikti ir šeimos nariams. Šeimos nariai yra apmokomi, kaip būti su pacientu ir užtikrinti, kad jo atsigavimas būtų maksimalus“, – pridūrė ji.
Anot SAM Psichikos sveikatos skyriaus patarėjos, siekiant, jog kuo daugiau psichikos sveikatos priežiūros paslaugų būtų teikiama bendruomenėje, nuo kitų metų Lietuvoje planuojama pradėti teikti ir mobilių komandų paslaugą.
„Planuojama, kad viena komanda aptarnaus apie 200 gyventojų. Mobilios komandos gali vykti pas pacientą į namus ir teikti paslaugas paciento namuose. Komanda būtų sudaryta iš vieno gydytojo psichiatro, šešių slaugytojų, socialinio darbuotojo, medicinos psichologo ir, esant reikalui, kito specialisto, pavyzdžiui, ergoterapeuto.
Visų šių paslaugų tikslas yra užtikrinti maksimalų paslaugų teikimą bendruomenėje. Taip [norima] užtikrinti, kad paciento būklės atkryčiai būtų minimalūs, kad jo patekimas į stacionarą jau būtų kraštutinė priemonė, kad jis galėtų funkcionuoti, siekti savo tikslų ir gyventi pilnavertį gyvenimą“, – pažymėjo E.Bishop.
