Darbą prestižinėje Jūrininkų ligoninėje iškeitė į Kretingą
„Taip neturėtų būti. Tiek gydytojų specialistų, tiek tam tikrų paslaugų koncentracija vien tik didmiesčiuose nėra gerai. Mažesnė ligoninė žmogui yra lengviau prieinama, joje pacientas jaučiasi komfortiškiau ir kuo daugiau specialistų bus arčiau pacientų, tuo geriau. Darbo mažoje ligoninėje gydytojams nereikėtų vengti – čia jis net labiau reikalingas ir prasmingas nei didelėje gydymo įstaigoje“, - įsitikinęs žinomas chirurgas Martynas Sokolovas.
Tai ne vien teoriniai gydytojo pasamprotavimai – jie paremti asmenine patirtimi. Daugiau kaip penkiolika metų Klaipėdos jūrininkų ligoninės Pilvo chirurgijos skyriui vadovavęs medikas, sveikatos teisės magistras, profesinius įgūdžius tobulinęs Europos mokymo centruose, šių metų pavasarį savo profesiniame kelyje padarė netikėtą posūkį – paliko darbą garsioje uostamiesčio ligoninėje ir išvyko dirbti į Kretingą.
Kasdien į darbą jos ligoninėje važinėja iš savo namų netoli Palangos, nė kiek nesigaili savo pasirinkimo ir anaiptol negalvoja žengęs žingsnį atgal.
„Kai jau esi sukaupęs savo žinių bagažą, įgijęs nemenkos patirties, išlavinęs profesinius įgūdžius – gali leisti sau prabangą pritaikyti juos ten, kur jautiesi esąs reikalingas, kur matai savo darbo prasmę ir tau vertybiškai priimtiną ilgalaikę viziją“, - sako gydytojas.
Įranga pacientų nepagydys – pirmiausia reikia gydytojų
Jis nesistebi, kad daugelis jaunų medikų prioritetą teikia būtent darbui didelėse trečio lygio ligoninėse, tikėdami, kad dirbant jose kelias į profesines aukštumas bus tiesesnis ir lengvesnis. Ir to niekas negalėtų paneigti.
Tad savivaldybėms, norinčioms į savo rajono ligonines prisivilioti gydytojus, tenka verstis per galvą, prigalvoti ir siūlyti įvairiausių lengvatų bei paskatinimų, kad reikiamų specialybių gydytojai važiuotų į mažesnes ligonines ir gydymo paslaugas žmonės gautų kuo arčiau namų.
„Savivaldybės stengiasi – jos pirmos suvokia, ko reikia žmonėms“, - sako gydytojas M. Sokolovas. Jis pastebi, kad daugelis rajoninių ligoninių daro didžiulį proveržį, įsigydamos modernios medicininės įrangos, bet didžiausia problema visgi yra žmonės, be kurių net geriausia įranga pacientų nepagydys.
Tad ko reikia, kad gydytojai rinktųsi darbą rajonų ligoninėse? „Svarbu pažangiai mąstanti įstaigos vadovybė, turinti aiškią ilgalaikę viziją, progresyvūs kolegos, užtikrinta motyvacinė, socialinė, finansinė, profesinė perspektyva ir jausmas, kad esi reikalingas“, - darbui svarbus dalykus vardijo chirurgas.
Nesibaigianti reforma su regreso ženklu
Paklaustas, ar šie dalykai lėmė jo paties pasirinkimą, gydytojas M. Sokolovas neslėpė: buvo ir kitų. Apibendrintai jas galima pavadinti nesibaigiančios reformos sveikatos apsaugos sistemoje pasekmėmis.
Trisdešimt metų šioje sistemoje dirbantis chirurgas įsitikinęs: reforma progreso joje nepadarė – tik regresą. „Jūrininkų ligoninė buvo gydymo įstaiga su kokybės ženklu. Mes atstovavome labai aukšto lygio mediciną, bet prasidėjo reformos, tas aukštas lygis buvo sunaikintas ir teko daryti sprendimus“, - sakė gydytojas.
Trisdešimt metų šioje sistemoje dirbantis chirurgas įsitikinęs: reforma progreso joje nepadarė – tik regresą.
Jo pasirinkimas iš trečio lygio ligoninės pereiti dirbti į pirminio, nebuvo spontaniškas ar skubotas žingsnis. Chirurgas jį priėmė po ilgų svarstymų, bet neabejodamas, kad didžioji gydytojo darbo dalis yra tokia pati, nesvarbu, kokio dydžio ligoninėje jis dirbtų – kasdienį darbą visur reikia atlikti.
„Didžiausias kiekvieno gydytojo pasiekimas – pagydyti pacientai“, - sako M. Sokolovas, prisimindamas vieno savo mokytojų žodžius, kad daug svarbiau yra gerai kasdien daryti savo darbą nei atlikti vieną išskirtinę operaciją.
Ne ligoninės dydis ir vieta lemia gydymo kokybę
Jis neabejoja: ir nedidelėje ligoninėje gali būti teikiamos aukšto lygio paslaugos, galima nuveikti daug darbų, kurie yra reikalingi žmonėms. „Ne ligoninės pastato dydis ir vieta lemia gydymo kokybę ir visos įstaigos patrauklumą bei prestižą. Kiekvienas susikuria savo aplinką“, - įsitikinęs M. Sokolovas, pridurdamas, kad solidžios patirties turinčio gydytojo pasirinkimas dirbti rajono ligoninėje neturėtų atrodyti lyg egzotika.
Visas ligonines reikia vertinti kaip lygiavertes, vienodai svarbias gydymo įstaigas,
„Reikia atsisakyti tokių stereotipų. Ir visas ligonines vertinti kaip lygiavertes, vienodai svarbias gydymo įstaigas, kurių medikai atlieka labai reikšmingą ir reikalingą darbą“, - sakė chirurgas.
Jo įsitikinimu, Lietuvoje turėtų būti keli itin aukšto lygio medicinos centrai, aprūpinti moderniausia įranga, su juose dirbančiais aukščiausios kvalifikacijos medikais, atliekančiais retas, sudėtingas operacijas, taikančiais pažangiausius gydymo metodus.
„Bet tai nereiškia, kad kitos ligoninės turi būti skriaudžiamos – jos taip pat turi būti kokybiškos, patikimos ir patrauklios – tiek medikams, tiek pacientams“, - kalbėjo Kretingos ligoninės gydytojas M. Sokolovas.
