Išvados apie mamas, kurių vaikai turi autizmo spektro sutrikimą, parodė, kad tos moterys, kurios reguliariai užsiėmė seksualine veikla, turėjo didesnį sveikų medžiagų apykaitos hormonų kiekį nei seksualiai neaktyvios moterys.
Kaip žinia, ilgalaikis stresas kenkia organizmui, padidindamas širdies ligų, diabeto, depresijos, insulto ir nutukimo riziką. Tuo tarpu tyrimai parodė, kad tokių ligų gali padėti išvengti bet koks papildomas fizinis aktyvumas.
„Atsižvelgiant į žalingas pasekmes, kurias lėtinis stresas gali turėti medžiagų apykaitos sveikatai, labai svarbu ištirti apsauginius veiksnius. Kaip santykių tyrinėtoją, mane ypač domina, kaip įvairūs mūsų santykių aspektai galėtų atlikti tokį apsauginį vaidmenį“, – sakė tyrimo autorė, Kalifornijos universiteto doktorantė Yoobin Park.
„Šiuo požiūriu seksualinė veikla pasirodė esanti perspektyvi kandidatė dėl savo stresą mažinančio poveikio ir teigiamo poveikio tokiems procesams kaip miegas, kuris gali nukentėti dėl streso ir savo ruožtu sukelti medžiagų apykaitos problemų“, – tvirtino ekspertė.
Minėtame tyrime dalyvavo 183 moterys, kurių amžius svyravo nuo 20 iki 50 metų. Jos turėjo bent po vieną vaiką nuo 2 iki 16 metų amžiaus. Mamos dvejus metus reguliariai dalyvavo suvokiamo streso skalės vertinime.
Per kiekvieną vertinimo laikotarpį dalyvių buvo prašoma pildyti 7 dienų dienoraščio klausimynus ir apsilankyti klinikoje, kad būtų surinkti sveikatos duomenys, įskaitant kraujo mėginius pagal pagrindinius medžiagų apykaitos rodiklius (insuliną, atsparumą insulinui, leptiną ir greliną).
Paskutiniai du vertinimai buvo labiausiai susiję su tyrimu, nes jų metu daugiausia dėmesio skirta klausimams apie seksą. Mamų kiekvieną dieną buvo klausiama, ar tyrimo išvakarėse jos užsiėmė seksualine veikla.
Tos moterys, kurios pasisakė turėjusios lytinių santykių bent kartą per savaitę trunkantį vertinimo laikotarpį, buvo laikomos seksualiai aktyviomis. Surinkus duomenis, iš viso 101 moteris pasirodė esanti arba nuolat seksualiai aktyvi, arba nuolat neaktyvi.
Mamos, kurios augino bent vieną autizmo spektro sutrikimą turintį vaiką, buvo įtrauktos į aukštą streso lygį patiriančiųjų grupę, o visos kitos mamos buvo priskirtos prie žemą streso lygį patiriančiųjų grupės.
Mamos, patiriančios didelį stresą, buvo labiau linkusios turėti didesnį insulino ir atsparumo insulinui lygį bei mažesnį grelino kiekį, palyginti su mažai streso patiriančiomis mamomis, išskyrus atvejus, kai jos buvo seksualiai aktyvios.
Palyginti su žemą streso lygį patiriančiųjų grupe, seksualiai neaktyvių ir didelį stresą patiriančių mamų sveikatos rodikliai buvo daug blogesni nei tų, kurios turėjo daugiau sekso. Priešingai, visos seksualiai aktyvios mamos demonstravo panašius medžiagų apykaitos profilius, nepaisant streso grupės.
„Trumpai tariant, mūsų išvados rodo, kad su stresu susijęs medžiagų apykaitos sutrikimas buvo žymiai mažiau ryškus tarp seksualiai aktyvių moterų“, – sakė Y.Park.
Tyrėjai tikisi, kad jų išvados gali padėti geriau suprasti sekso naudą sveikatai. „Mums reikia daugiau tyrimų šioje srityje, kad gautume gilesnių įžvalgų apie mechanizmus, kuriais grindžiama sekso nauda, ir suprastume jo apsauginį poveikį“, – tvirtino mokslininkė.