Keliaujantys į Romą iš Lietuvos gali rinktis vieną iš dviejų variantų – airių „Ryanair“ arba vengrų „Wizzair“ lėktuvą. „Boingą“ arba „airbusą“.
Ankstų rytą arba vėlų vakarą. Romos Fjumičino (it. Fiumicino, tarptautinė santrumpa FCO) arba Romos Čampino (it. Ciampino, tarptautinė santrumpa CIA) oro uostus.
Sako, kad kai kas lėktuvus renkasi pagal spalvą – vienus nervina airių geltona, kitiems nelabai patinka vengrų rožinė, bet tai smulkmenos. Iš tikrųjų visi skrydžius renkasi pagal vieną svarbiausią kriterijų – kainą, nors kažin ar tai teisinga.
Airiai ir vengrai labai skiriasi lėktuvų spalvomis, bet stebėtinai panašūs bilietų kainomis. Tarkime, rašant šį straipsnį bilietas iš Vilniaus į Romą spalio 22, atgal spalio 29 dieną su „Ryanair“ kainavo 132,58 euro.
Skrydis su vengrais ten ir atgal spalio 23 – 29 dienomis kainavo panašiai – 119,98 euro. Viso labo – 12,60 euro skirtumas!
Meskite iš galvos kainas, rinkitės oro uostą
Į Romą dažniausiai keliaujama kaip į Druskininkus arba į Palangą – savaitgaliui. Todėl bet koks beprasmiškas laiko gaišinimas gadina nervus ir gerokai sumažina valandų, kurios galėtų būti skirtos smagintis Amžinajame mieste, skaičių. Ne vežėjo, ne bilieto kainos, o būtent oro uosto pasirinkimas tampa esmine problema, kuri smagiai arba visai nesmagiai išnyra jau nusileidus Romoje.
Į Romą dažniausiai keliaujama kaip į Druskininkus arba į Palangą – savaitgaliui.
Italijos sostinėje yra beveik keturis kartus mažiau gyventojų negu Londone, tačiau savo plotu Roma – beveik Londonas.
Metro linijomis – visiškas kaimas. Ką tai reiškia? Važiavimą iš rytinės miesto dalies į vakarinę derėtų vadinti sunkiai prognozuojama kelione.
Tarkime, skrendu su „Wizzair“, leidžiuos „Fiumicino“ oro uoste, o viešbutis – netoli San Giovanni in Laterano katedros. Tai reiškia, kad mano kelionė iš oro uosto į viešbutį užtruks panašiai tiek, kiek skrydis iš Vilniaus į Romą. Jeigu skrisčiau „Ryanair“ ir leisčiausi „Ciampino“, viskas būtų žymiai greičiau ir paprasčiau.
O štai priešingas atvejis. Skrendu su „Ryanair“, leidžiuos „Ciampino“, o viešbučio užsinorėjau Romos pajūryje, Ostijoje. Argi blogai – galima ir pasimėgauti rudens pliažais, ir Romą pamatyti. Planas puikus, bet kelionė iš „Ciampino“ į Ostiją užtruks gerokai ilgiau nei skrydis lėktuvu. O juk reikėjo galvoti ne kuo skristi, o kur leistis: „Fiumicino“ yra Romos pajūrio pašonėje.
Į miestą – taksi, traukiniu ar autobusu?
Vieni taupo pinigus, kiti laiką, treti – sveikatą. Pastariesiems iš abiejų Romos uostų geriausiai važiuoti taksi, ypač tuo atveju, jeigu keliautojų yra trys arba keturi. Romos savivaldybė fiksuotas taksi kainas užrašė juodomis raidėmis ant baltų mašinų šonų.
Taip padaryta, kad vietiniams gudruoliams nekiltų pagunda iš „Stendhalio sindromo“ (tai tokia specifinė sielos ir kūno būsena, kuri apima kai kuriuos žmones Italijoje) apsvaiginto „straniero“ (it. užsienietis) paimti daugiau.
Taigi, dabar kelionė iš „Fiumicino“ į centrą kainuos nei daug nei mažai – 48 eurus, iš „Ciampino“ – 30 eurų. Padalinus iš keturių išeina protinga suma – po 12 arba po 7,5 euro asmeniui.
Kas yra Romos centras, taksistams beveik prieš 2000 metų nustatė imperatorius Aurelianas: viskas, kas yra jo sumūrytų sienų viduje, yra centras. Viskas, kas anapus sienų – nebe centras. Štai tada jau jungiamas taksometras.
Beje, šioje vietoje vertėtų sutarti, kas Romoje yra centras? Jį taksistams beveik prieš du tūkstančius metų nustatė imperatorius Aurelianas: viskas, kas yra jo sumūrytų sienų viduje, yra centras.
Viskas, kas anapus sienų – nebe centras. Štai tada jau jungiamas taksometras.
Yra ir kitas, poniškas būdas iš „Fiumicino“ nuvykti į miestą – pirmąja „Leonardo“ klase. Da Vincio vardu (beje, taip vadinasi ir didžiausias Romos oro uostas „Fiumicino“) pavadintas patogus traukinukas be sustojimų per 32 minutes už 14 eurų nuveža į centrinę geležinkelio stotį „Termini“ (kirčiuojamas pirmasis šio svarbaus transporto mazgo skiemuo).
Kaina išeina beveik po pusė euro už minutę – brangoka, bet kas pusvalandį kursuojantys „Leonardai“ tikrai sužavės vakarietiška publika ir dailiais keliautojų lagaminais.
Patikėkite: streikas Romoje yra tikresnis ir žiauresnis už garsiąją Teisybės burną Cosmedin bažnyčioje – kanda visada.
O štai pasirinkus 3,5 kartus pigesnį variantą – autobusų kompaniją „Terravision“ teks bendrauti su šiek tiek kitokia publika ir regėti kitokius lagaminus.
Beje, svarbiausias skirtumas tarp kelionės iš oro uosto į miestą autobusu ir traukiniu yra ne šis – ne kaina ir ne publika.
Autobusai važiuoja pigiai (4–6 eurai), bet ilgai: valandą ir ilgiau iš „Fiumicino“, apie 40 minučių iš „Ciampino“. Tuo metu „Leonardas“ kursuoja kaip Mussolinio laikais – nevėluodamas, nebent pasitaikytų vienos iš dešimties „Trenitalia“ darbuotojų profsąjungų streikas.
Patikėkite: streikas Romoje yra tikresnis ir žiauresnis už garsiąją Teisybės burną Cosmedin bažnyčioje – kanda visada.
