Apmauti, pasipelnyti, išspausti iš atvykėlių viską, ką galima ir šiek tiek daugiau – štai jų scenarijus.
Sostinės gudruoliai vadovaujasi priežodžiu, kuris yra senas kaip pati Roma: „Chi c’ha i quattrini nun c’ha mai torto” (Romos dialektu: „Kas turi pinigėlių, tas visada teisus“). Todėl vykdami į Romą žinokite: esate potencialūs vietinių sukčių taikiniai, potencialios Šventųjų metų žioplumo aukos.
Ką gali žinoti, – gal viskas baigsis gerai, nieko neprarasite, niekur nepermokėsite, su niekuo nesipyksite. Bet dėl šventos ramybės išnagrinėkime keletą juodosios technologijos gudrybių, kurios galėtų sugadinti nuotaiką viešint Amžinajame mieste.
Pamesta piniginė. Praradę giliai kišenėje paslėptą piniginę turistai kartais klausia priblokšti: „Kaip jie žinojo, kur slepiu piniginę?“ O juk triukas – paprastas ir gana patikimas.
Eisite gatve ir staiga vidury šaligatvio pamatysite numestą beveik naują piniginę. Ką darysite? Pirmiausiai apsidairysite aplinkui. O paskui atsidusite lengviau, kad ne jums atsitiko ši nelaimė ir… Dėmesio, kitas veiksmas bus šis: instinktyviai apsičiupinėsite, ar tebeturite savąją.
O tuo metu jus atidžiai stebės profesionalų akys. Beje, talentingiausi kišenvagiai Romoje yra ilgapirščiai iš kai kurių Lotynų Amerikos šalių. Vietiniai juos vadina mani di veluto – aksominės rankos.
Kavos antkainis. Kas nenueis į barą paragauti tikro itališko espreso? Eikite. Ragaukite. Bet turėkite galvoje, kad Romoje puodelis espresso prie baro kainuoja 90 arba 80 centų. Tiek moka vietiniai.
O jūs greičiausiai ateisite prie kasos, ištarsite „One coffee please“, kasininkas nusišypsos ir nė nemirktelėjęs išmuš 1 eurą. Kodėl? Ar čia toks pagalvės mokestis svetimšaliams, kuris paskui keliauja į savivaldybės biudžetą?
Nejuokaukime. Galimas daiktas, kasos aparate yra du skirtingi klavišai tam pačiam daiktui apmokėti. Esate svečias, todėl jums galios suapvalinimo taisyklė.
Duonos mokestis. Išalkote? Vilioja smagūs restoranėliai su romantiškomis lauko terasomis ir angliškai, rusiškai, vokiškai kalbančiais padavėjais Ispanijos aikštės apylinkėse?
Kai kurie centro restoranai iš coperto „pasidaro“ po kelis šimtus eurų per dieną.
Vilioja ir normali 15 eurų kaina už pastos lėkštę ir butelį vyno? Puiku. Mokėsite 17 eurų. Arba 19 .
Sąskaitoje rasite neprašytą patiekalą, kurio pavadinimas coperto – staltiesės ir duonos mokestis. Esą – privalomas. Tačiau tiesa tokia, kad taip, jis gali atsirasti Milane arba Venecijoje, o Romoje – negali.
Nes 2007 metais mero potvarkiu buvo panaikintas ir uždraustas. Bet jūs esate straniero – užsienietis ir galite tokių smulkmenų paprasčiausiai nežinoti. Kai kurie centro restoranai iš coperto „pasidaro“ po kelis šimtus eurų per dieną.
Itališkas meniu ir angliškas meniu. Jums bus paduotas antrasis. Bet jūs prašykite pirmojo. Nesvarbu, kad visą gyvenimą planavote mokytis italų kalbos, bet į kursus taip ir neužsirašėte.
Šiuo atveju valgiaraščio kalbos pasirinkimas yra strategija. Dar geriau paprašyti abiejų – ir itališko ir angliško. Nereikia būti poliglotu, kad nesuprastum tam tikrų subtilių skirtumų. Išvada: kai kuriuose Romos centro restoranuose angliškų meniu skaitytojai moka visada brangiau.
Taksi ypatumai, kurių nelaukėte (I). „I need a taxi“ – šią frazę ištarsite tada, kai apsuksite smagų maršrutą pėsčiomis nuo Vatikano iki Tautos altoriaus ir nuo Tautos altoriaus iki Barberini aikštės. Kojas gelia, joms reikia poilsio.
Prisistatys vyriškis, mostelės savo mersedeso link ir pasiūlys pavežti iki jūsų viešbučio, kuris yra prie Termini geležinkelio stoties – nei toli, nei arti. Jūs sutiksite.
Paslaugus vyriškis jus pavežės maždaug 1,8 kilometro, kelionės metu kalbins nebloga anglų kalba, pasakos apie filmus „La grande bellezza“ (it. Didis grožis) ir „La dolce vita“ (it. Saldus gyvenimas).
Vairuotojas bus mielas, paslaugus, itališkai elegantiškas. Atvažiavote? O dabar teks sumokėti šiam „taksistui“ 25 eurus.
Taksi ypatumai, kurių nelaukėte (II). Taksi automobilis – baltos spalvos, yra ir Romos savivaldybės licenzija, viskas lyg ir tvarkoje. Ir derėtis nereikia: ant mašinos šono parašyta kaina iš Ciampino oro uosto į centrą – 38 eurai.
Vairuotojas iškelia iš bagažinės jūsų lagaminus, jūs įteikiate dvi kupiūras po 20 eurų, bet grąžos negaunate. Kodėl? Viskas labai paprasta: jūsų taksistas – vienas iš daugelio Romos gudruolių, kuris asmeniškai jums pritaikė „bagažo mokestį“. Tarsi čia būtų pigių skrydžių linija...
Nemokamas metro bilietas. Kartais būna taip: Romoje nelyja mėnesį – du, smogas pasiekia ir viršija visas leistinas ribas. Tada savivaldybė skelbia absoliutų „Stop“ privačiam transportui. Tokia diena be automobilio yra smagus dalykas turistams: už metro bilietą reikia mokėti tik vieną kartą, o važinėtis galima visą dieną.
Bet tai tik teorija. O praktika yra kitokia: vieną kartą atžymėtą metro bilietą bandote pažymėti antrą kartą, bet varteliai neatsidaro. Ir neatsidarys, jeigu nenusipirksite naujo bilieto. Apgavystė? Pusiau. Su vienąsyk atžymėtu bilietu reikėjo drožti pro neįgaliesiems skirtą praėjimą ir tiek žinių. Nežinojote? Nesmagu? Čia jau jūsų problema...
Specialios (ir nelegalios) paslaugos. Važiuosite traukiniu iš centrinės geležinkelio stoties Termini į Fiumicino oro uostą? O gal į Milaną? Puiku – stotyje jūsų lauks išskirtinės paslaugos.
Viskas atrodys, kaip labai gerai organizuotas aptarnavimas, tik gaila, kad malonūs vaikinai – sukčiai. Galiausiai jie įteiks čekį už neegzistuojančias paslaugas, ir jūs sumokėsite 20 arba 10 eurų.
Jas suteiks vaikinai ir merginos, įteiks nieko nekainuojantį stoties planelį, palydės iki traukinio, įkels lagaminą. Du kartus šyptelės.
Jūs stebėsitės tais maloniais vaikinais su specialia kortele ant krūtinės. Ant jos bus užrašas itališkai ir angliškai „Informacija turistams“.
Viskas atrodys, kaip labai gerai organizuotas aptarnavimas, tik gaila, kad malonūs vaikinai – sukčiai. Galiausiai jie įteiks čekį už neegzistuojančias paslaugas, ir jūs sumokėsite 20 arba 10 eurų.
Tiesa, jeigu visa gerkle užriksite „Polizia!” (it. policija) mokėti nereikės, nes paslaugūs vaikinai dings iš akiračio per kelias sekundes.
Nemokamas kavos puodelis. Dabar jūs, žinoma, pasakysite – ačiū, nereikia, užtenka tų gudrybių. Ir visai be reikalo. Nes tas nemokamas espreso puodelis iš tiesų yra nemokamas jums, nukentėjusiems nuo sukčių Amžinajame mieste.
Italijos nacionalinė vartotojų teisių gynimo asociacija „Codacons“ įteikia kuponą nemokamam kavos puodeliui tiems turistams, kurie praneša apie juos ištikusias bėdas ir sukčiavimo atvejus.
Šie pretenzijų priėmimo punktai vadinasi „Sportello del Pellegrino“ – piligrimo langelis. Jų yra trys: via delle Milizie (Vatikanas), centre – Navonos aikštėje ir viale Tiziano (netoli Tibro krantinės, ties Muzikos parku). Jeigu problemos rimtos, čia visiškai nemokamai jums pasiūlys ne tik kavos, bet teisininko paslaugas.
Roma – žavus ir beprotiškai įdomus miestas. Bet nepamirškite: jūs viso labo klausotės Trevi fontano vandens šniokštimo, o tuo metu kažkas jus stebi ir dirba. Reikia būti budriems. Kad neįvyktų tai, ką Romos žmonės vadina 'na botta ar core – skaudus ir nemalonus įvykis.
