Bet pirmiausiai turėčiau paaiškinti, kodėl apie jūros malonumus pasakoju dabar, o ne vasaros pradžioje. Keliauti į Amžinąjį miestą vasarą nerekomenduoju – nei draugams, nei priešams. Ypač keistas pojūtis rugpjūčio mėnesį: perkaitusi Roma ištuštėja, lieka tik Antikos griuvėsiai ir leipstantys nuo kaitros užsienio turistai. Vietiniai gyventojai stengiasi iš sostinės pabėgti. Ši masinė vasaros migracija vyksta vienu metu – prieš ir po Žolinės. Migracijos maršrutas – visiškai netolimas: Tirėnų jūros paplūdimiai į pietus ir šiaurę nuo Romos.
Nors Roma nesiejama su jūra, skrisdami į Romą turistai pirmiausiai pamato būtent ją. Skrendantys į pagrindinį oro uostą „Fiumicino“ leidžiasi kone tiesiai į paplūdimį.
Pastebėjau, kad keliaujantys į Romą niekaip nesieja šio miesto su jūra, paplūdimiais, maudynėmis. Romos įvaizdis – stabilus ir nekintantis, tarsi Koliziejaus elipsė: Antika, barokas, fontanai, Vatikanas, popiežiškosios katedros. O juk skrisdami į Romą turistai pirmiausiai pamato jūrą. Skrendantys į pagrindinį oro uostą „Fiumicino“ leidžiasi kone tiesiai į paplūdimį.
Vasarą Italijos sostinės pajūrys tampa gigantišku poilsiautojų knibždėlynu. Paplūdimiuose deginasi milijonas, o gal ir daugiau Romos gyventojų. Todėl vėlgi visada perspėju visus, kurie klausinėja naudingų patarimų: liepą ir rugpjūtį Romos pliažus palikime Romos piliečiams. Brangu, triukšminga, chaotiška.
Rugsėjo viduryje viskas apsiverčia aukštyn kojomis: Romos mokyklose prasideda mokslo metai, miestas grįžta į įprastinį ritmą, o pajūryje pasilieka pensininkai ir gudrūs užsienio turistai. Kodėl jie gudrūs? Nes gyvena prie jūros, džiaugiasi jūros malonumais, tačiau niekas jiems netrukdo pusdieniui sugrįžti į didmiestį.
Romos gyventojai sostinės pajūrį skirsto į tris zonas: Ostija (it. Ostia), „litorale nord“ (it. šiaurinė pakrantė) ir „litorale sud“ (pietinė pakrantė). Ostija faktiškai yra miesto dalis. Tam, kad iš abiejų Romos oro uostų nuvyktume į Ostiją visiškai nebūtina nuomotis automobilį, nes šis priemiestis pasiekiamas metro linija „B“, o kelionė iš centrinės „Termini“ geležinkelio stoties užtruks 40–45 minutes. Atskrendantys į „Fiumicino“ oro uostą gali vykti autobusu tiesiai į paplūdimį.
Ostijoje vyrauja stambaus geltono smėlio paplūdimiai, tai – ideali atostogų vieta šeimoms su vaikais. Savaitgalį vakarais verda naktinis gyvenimas, daug barų, restoranų. Viešbučių kainos rugsėjo ir spalio mėnesį mažėja, privačių paplūdimių – taip pat. Yra ir nemokamų pliažų.
Šiaurinio pajūrio miesteliai beveik visi nesunkiai pasiekiami traukiniu. Iš „Termini“ stoties reikia dairytis traukinių, vykstančių į kruizinių laivų terminalą Čivitavekiją (it. Civitavecchia). Tiesa, pats aristokratiškiausias Romos elito kurortas Fredženė (it. Fregene) lieka atokiau nuo stoties „Maccarese“. Tačiau su viešbučių savininkais galima sutarti, kad atsiųstų automobilį. Fredženėje – smulkaus smėlio paplūdimiai, romantiški pušynai.
Patogiausia traukiniu nuvykti į kitą šiaurinio pajūrio miestuką – Ladispolį. Nuo jo iki „San Pietro“ geležinkelio stoties – vos pusvalandis, bilietas kainuoja 3 eurus, traukinių stotis – centre.
Čia nebus didelis viešbučių pasirinkimas, užtat trokštančius egzotiškos nustebins unikalus juodo smulkaus smėlio pliažas. Smėlio spalvą lemia didžiulė geležies koncentracija, ji neblogai gydo sąnarių negalavimus. Netoliese yra milžiniškas Červeterio (it. Cerveteri), paslaptingos etruskų civilizacijos, gyvenusios VIII a. prieš Kristų, nekropolis (UNESCO pasaulio paveldas).
Santa Severoje (it. Santa Severa) tiesiog ant jūros kranto stūkso įspūdinga ir puikiai išsilaikiusi pilis (traukiniai čia stoja, bet reikia šiek tiek paeiti). Tai – yra povandeninės archeologijos mėgėjų svajonė. Elegantiškame miestelyje – prabangios Romos gyventojų vilos, yra ir vienas kitas ištisus metus veikiantis viešbutis, keletas puikių jūros virtuvės restoranėlių.
Kita traukinio stotelė – Santa Marinela (it. Santa Marinella). Tai vienas elegantiškiausių šiaurinio Romos pajūrio kurortų, traukiniai stoja miestelio centre, iki jūros – vos keli žingsniai. Tiesa, čia paplūdimiai – kitokie: uolos, tarpekliai, žalias, itin skaidrus vanduo. Puiki karališkomis palmėmis apsodinta krantinė. Jachtų uoste ties kunigaikščio Odescalchi rūmais – neblogas jūros patiekalų restoranėlis.
Pietinio pajūrio (it. litorale sud) kurortų susisiekimas su Roma yra painesnis, juos patogiau bus pasiekti automobiliu. Išskirčiau absoliučiai geriausia jūros ir žuvies patiekalų virtuve garsėjantį Ancijaus (it. Anzio) kurortą. Didžiuma brangiausių Romos restoranų žuvį ir jūros gėrybes vežasi būtent iš čia.
Sabaudija (it. Sabaudia) nustebins fantastiško grožio smulkaus smėlio kopomis. Į 150 kilometrų nuo Romos nutolusį elegantišką Sperlongos kurortą verta vykti ilgesniam laikui.
Rugsėjis Romos pajūryje – tai ne vien tik šiltas, 26–28 laipsnius siekiantis Tirėnų jūros vanduo. Tai vendemmia (it. vynuogių derliaus nuėmimas) ritualai, pigių vaisių ir daržovių perkimšti miestelių turgūs. Ar tikrai antroje rugsėjo pusėje – idealus oras? Pirmosios rudens audros ir lietūs Romą nuplauna rugsėjo pradžioje. Karštis atlėgsta, bet saulė – vis dar kaitri.
Orų prognozės portalas www.ilmeteo.it antroje rugsėjo pusėje Romos pajūryje žada 26–29 laipsnius, tiesa, galimas ir vienas kitas lašas lietaus.
