Toks ryto nuotykis patiks ne visiems. Ypač tiems, kurie vadovaujasi įprastine šiaurietiškos mitybos schema: pusryčius pats valgau, pietus dalinuosi su draugu, vakarienę dovanoju priešui. Viešint Romoje šią schemą teks apversti aukštyn kojom: pusryčius beveik palieku priešams, pietus dalijuosi su draugais, o vakarienės niekam nedovanoju.
Pusryčiai Romoje tarp romiečių nepatiks Lietuvos dietologėms ir jų klientėms. Nes klasikiniai itališki pusryčiai prieštarauja visiems pas mus galiojantiems sveikos mitybos postulatams.
Štai čia ir slypi pirmasis nuotykio, kuris vadinasi „pusryčiai Romoje“, išbandymas: pakeisti įpročius. Nes pakeisti galima daug ką – pasą, automobilį ir net žmoną, o įpročiai priešinasi pokyčiams gana aršiai.
Pusryčiai Romoje tarp romiečių nepatiks Lietuvos dietologams ir jų klientėms. Nes klasikiniai itališki pusryčiai prieštarauja visiems pas mus galiojantiems sveikos mitybos postulatams, kurie liepia valgyti košę, varškę, liesą jogurtą ir gerti šiltą vandenį. Tada geriau nerizikuoti ir visų šių dalykų prašyti viešbutyje. Tiesa, košės vis vien negausite. Košiavalgiams geriau iš Lietuvos į Italiją nevažiuoti.
Pusryčiai Romoje nepatiks tiems, kurie pusryčiaudami ilgai sėdinėja. Itališkas pusryčių baras yra sukurtas taip, kad čia dažniausiai nėra vietos norintiems atremti užpakalinę kūno dalį. Čia viskas vyksta greitai ir stovint prie baro. Tai susiję su pagarba espreso kavai. Nešiojamas espresas atšąla, susmenga ir nebetenka skonio bei prasmės. O štai Romos centre turistams skirti barai yra būtent tokie: jie skirti pasisėdėjimui, o ne kavos malonumui.
Ritualai. Roma pusryčiauja saldžiai ir to nė kiek nesigaili. Jokių košių, jogurtų, kiaušinienių, jokio sūrio ir jokių sulčių. Tipiškas ryto racionas yra štai toks: stiklinė šalto mineralinio vandens, puodelis espreso arba kapučino ir sluoksniuotas saldus ragelis – cornetto.
Jis gali būti tuščias, be įdaro arba su vaisių džemo, konditerinio kremo, šokolado įdarais. Valgomas ir tipiškas Romos pusryčių saldumynai maritozzi con panna. Purios bandelės su šviežiai išplakta grietinėle pavadinimas, matyt, kilęs nuo žodžio marito – sutuoktinis, vyras. Šiuos skanėstus tradiciškai ruošdavo ištekėti užsimaniusios Romos merginos ir dovanodavo nusižiūrėtam kavalieriui.
Maždaug 10 proc. Romos gyventojų (procentai nustatyti iš akies – aut. past.) valgo sūrius pusryčius: sumuštinius, suvožtinius, įdarytas picas. Todėl kiekviename bare šių mūsų racionui artimesnių valgių yra visada. Ypač žiemą.
Kainos. Jeigu pusryčiausite kaip romiečiai – stovėdami triukšmingame bare už pusryčius mokėsite 1,60 arba 2 eurus: espreso puodelis kainuos 0,80–1 eurą, cornetto – tiek pat. Pusryčiai su puodeliu kapučino atsieis 20–30 centų brangiau. Vandens – iš butelio arba iš čiaupo įpils nemokamai. Beje, vanduo iš čiaupo Romoje yra labai geras. Sulčių buteliukas kainuos 2–3 eurus.
Atsisėdę gersite atšalusią kavą ir mokėsite 30–40 proc. brangiau. Žinoma, priklausys nuo to, kur atsisėsite. Jeigu tai atsitiks, tarkime, piazza del Popolo garsiojoje „la Dolce Vita“ kavinėje „Rosati“, kurioje lankydavosi Federico Fellini, Marcello Mastroianni ir kiti žymūs Romos vyrai, – ten visiškai tokie patys pusryčiai dviem kainuos apie 20–25 eurus. Į šią kainą įskaičiuotos kino įžymybių nuotraukos ant sienų, vaizdas į gražią aikštę ir angliškai kalbantis padavėjas.
Romos centre pusryčiai (kava ir ragelis) sėdint bet kuriuo atveju kainuos ne mažiau kaip 5 eurus. Vartotojų asociacijos „Altroconsumo“ duomenimis, Italijos sostinėje pusryčiai sėdint yra brangiausi Italijoje.
Netgi Milane ar Venecijoje turistinis pusryčių ritualas atsieis šiek tiek pigiau.
Sumuštiniai, suvožtiniai, įdarytos picos prie baro kainuoja nuo 2,5 iki 4 eurų. Bet vietiniai dažniausiai šiuos dalykus valgo per pietus, o ne ryte.
Keistenybės. Jau daug kartų rašiau, bet dar ne kartą pakartosiu: jeigu Italijoje prašysite „latte“, gausite šalto pieno stiklinę. Neverta įsižeisti, nes šis lingvistinis marazmas galioja tik Lietuvoje. Tai, kas Lietuvoje vadinama „latte“ Romoje bus „latte macchiato“. Primenu: ši kaloringa kavos ir pieno kombinacija vasarą negeriama. Jeigu pajusite nukreiptus į jus užuojautos žvilgsnius – vėlgi, neįsižeiskite. Žmonės jums norėtų padėti, pasakyti, kad to nereikia daryti, kai lauke – 37 laipsniai.
Kita svarbi pastaba: sveikintis, sveikintis ir dar kartą sveikintis! Itališkai, angliškai arba lietuviškai – nesvarbu kokia kalba. Svarbu pasisveikinti ir atsisveikinti.
Jeigu bare prašysite panini, jums paduos ne vieną, o du arba tris sumuštinius. Nes tai yra dar vienas, šįsyk amerikietiškas lingvistinis marazmas: žiūrėdami į vieną panino, kai kurių angliškai kalbančių šalių valgytojai kažkodėl mato daug panini.
Stebint pusryčiaujančius Romos žmones gali kilti klausimas: kada jie susimoka – pavalgę ar pirmiau kasoje susimoka ir tada rodo baristai čekį?
Būna visaip. Kartais kasos žmogus liepia eiti ir valgyti, o pinigai – paskui. Kartais liepia susimokėti, o paskui eiti su čekiu prie baro. Tačiau jeigu į tą patį barą ateisite trečią ar ketvirtą kartą – tada pirmiau gersite kavą, o paskui mokėsite. Nes jau esate nuolatiniai, patikimi baro klientai!
Kita svarbi pastaba: sveikintis, sveikintis ir dar kartą sveikintis! Itališkai, angliškai arba lietuviškai – nesvarbu kokia kalba. Svarbu pasisveikinti ir atsisveikinti. Netgi tada, kai įžengiate į barą pirmą kartą. Ir netgi jeigu atrodo, kad jūsų nemato ir negirdi. Iš tikrųjų – visi viską mato ir girdi.
