Kavos ritmas – penki puodeliai
Gian Luca, jūs turbūt atsimenate tą akimirką, kai išgėrėte pirmąjį espreso puodelį gyvenime?
Taip, prisimenu: man buvo 14 metų, kava mane pavaišino mano krikšto tėvas. Tai įvyko istorinėje Turino kavinėje „Caffe' Torino”. Ir tai buvo „Lavazza“ kavos puodelis. Gerai prisimenu šį momentą todėl, kad espreso kavą gerdavo tik suaugusieji. Išgėręs kavą aš buvau ne šiaip pamalonintas, o priimtas į suaugusiųjų pasaulį.
Kas jums yra kava – fiziologinė būtinybė, ritualas ar gastronominis malonumas?
Kava man iš tiesų yra fiziologija: aš pradedu rytą su malda ir su kava. Be espreso man rytas neprasideda.
Kokia yra jūsų ryto kava: espresas ar kapučinas?
Mano mėgstamiausias espresas yra „espreso macchiato“ – su šlakeliu pieno putos, šis pomėgis – iš mano motinos. Man atrodo, kad yra pakankamai sudėtinga padaryti kokybišką „espresso macchiato“. Be jo nesugebu pradėti dienos.
Koks jūsų kavos ritmas?
Per dieną išgeriu maždaug 5 puodelius espreso. Mano kavos dienos ritmas dėliojasi taip: rytinė, vėlyvo ryto, popietinė, ketvirtos valandos, na, o paskutinę išgeriu išeidamas į namus, apie septintą vakaro. Kartais pasitaiko išgerti ir daugiau kavos, na, bet galvoju, kad nieko čia baisaus nėra, kava – tai malonumas.
Geriate kavą su cukrumi ar be?
Paprastai – be cukraus, „espresso macchiato“ kartais pasaldinu, o kartais – ne, bet dažniausiai – ne.
Geriausią pasigamino „Lavazza“ citadelėje
Gian Luca, ar galite pasakyti, kur, kokiomis aplinkybėmis išgėrėte pačią geriausią savo gyvenimo kavą?
Pirmoji iš pačių geriausių buvo išgerta toje pačioje vietoje – “Caffe‘ Torino“. Galiu paaiškinti kodėl. Pirmas dalykas – ji buvo puikiai serviruota. Prisimenu, kad temperatūra buvo pakankamai karšta, bet nedeginanti, gerai jautėsi puta, skonis turėjo tą malonią, bet neįkyrią rūgštelę – tokią sunku aptikti. O antrąją geriausią kavą aš pasidariau pats „Lavazza“ mokymų centre „Training Center“. Pasimokiau ir padariau tobulą espreso kavą. Net pats pradėjau didžiuotis savimi. Man tai buvo didelė asmeninė pergalė.
Ką daro Gian Luca, jeigu bare gauna nekokybišką kavą?
Jeigu kava nekokybiška, aš ją grąžinu, negeriu. Pirmas dalykas į kurį žiūriu – ar yra tvirta puta. Jeigu ne – aš tiesiog atsisakau gerti, parodau ir prašau perdaryti. Jeigu paragauju, o kava – neskani, ką gi – aš į tokią vietą paprasčiausiai daugiau negrįžtu. Lietuvoje aš, aišku, to nereikalauju. Bet Italijoje – taip, šioje šalyje negali būti prastos kavos.
Gerai. Tad dabar pasakykite – kokia kava jums yra gera ir kokia – prasta?
Espresso fatto bene (it. gerai pagamintas espresas) yra palaima, malonumas. Jeigu jis yra pagamintas blogai, tada iš viso negalėtų būti pavadintas kava. Sakyčiau, tai yra nepagarba ir tiek. Kodėl? Todėl, kad mano kavos kultūroje visi turi turėti galimybę gerti gerą kavą. Jeigu kava – prasta, aš iš baro išeinu nuliūdęs, nes blogas kavos skonis mane lydės visą dieną. Visi tie, kurie mane pažįsta žino, kad jeigu aš nesu išgėręs kavos ryte, aš esu piktas.
Lietuvoje – vis dar „latės“ kultas
Esate italas, kavos žmogus. Kokia jūsų nuomonė apie lietuviškąją kavos kultūrą?
Lietuvoje yra stipri kavos kultūra, yra žmonių, kurie šioje srityje smarkiai stengiasi. Bet negalėčiau pasakyti, kad yra espreso kavos kokybės stabilumas. Man skaudu, kai žmonės sako esą italai nieko nesupranta apie kavą. Ir nemalonu, kai susiduriu su reiškiniu, kai patys restoranų savininkai perka prastą kavą vien tam, kad jiems apsimokėtų ir negalvoja apie kavos malonumą, kokybę. Aš iš kavos nenoriu užsidirbti, aš noriu džiaugtis kava, – tai yra kitoks požiūris. Dabar Lietuvoje vyksta dideli kavos ieškojimai – žmonės testuoja, bando, patys skrudina, patys ieško. Nuostabu, kai žmogus ieško, bet gaila, kad šios paieškos baigiasi susireikšminimu.
Ar žinote kodėl Lietuvoje tokia populiari „latte macchiato“ kava, kurią daug kas vadina tiesiog „latte“ (it. pienas)?
Manau, jog kartais „latte macchiato“ yra vienintelė išeitis tuo atveju, kai nesinori rizikuoti dėl espreso kokybės. Vis tik aš nelabai suprantu, kai žmonės man sako: „Žinai, ten yra labai gera kava“. Bet nueina ir geria „latę“. Ar kava – gera neįmanoma žinoti, jeigu geri „latte macchiato“, nes jauti pieną, o kavos ten beveik nėra.
Esate vienas tų virtuvės šefų, kuriems svarbus paskutinis vakarienės akcentas – kava...
Kartais atsitinka taip, kad puikią vakarienę lydi prasta kava. Rezultatas? Prisiminimas apie restoraną liks blogas. Juk kava, kaip ir desertas yra tie galutiniai akcentai, kurie gali restoranui suteikti šlovę arba pralaimėjimą. Todėl manau, kad kokybiška kava restorane – labai svarbus dalykas.
Štai kodėl „Lavazza“ – italų širdyje ir atmintyje
Jūs, Gian Luca, kaip virtuvės šefas subrendote Pjemonto regione. Pjemonto sostinėje Turine prieš 120 metų gimė „Lavazza“ kavos bendrovė. Paaiškinkite, prašau, kas jums yra „Lavazza“ – prekės ženklas, kavos mokykla, kavos filosofija?
„Lavazza“ pirmiausiai yra šeima. Ši šeimos bendrovė gimė Pjemonte, visada buvo ir tebėra Pjemonte. Su „Lavazza“ užaugo kelios italų kartos. Aš niekaip negaliu pamiršti to aktoriaus, kuris vaidina šv. Petrą baltame debesų fone. Jis rankoje turi baltą puodelį kavos, geria ir sako: „Espreso kava yra malonumas, jeigu kava nėra gera, tai koks tada malonumas?“ Man liko širdyje šis reklamos vaizdas, aš tada buvau dar vaikas ir laukiau tos akimirkos, kai tapsiu suaugusiu, kai galėsiu gerti espreso kavą ir nebebūti vaikas.
„Lavazza“ italams yra kultūros ir istorinės sąmonės dalis. Prekės ženklas? Taip, bet augte įaugęs mums į atmintį. Jeigu aš galvoju apie Italiją, iš karto prisimenu ją – „Lavazzą“. Na, ir kitas dalykas, „Lavazza“ yra mano regiono pasididžiavimas. Tai yra didžiulė bendrovė, bet į kavą ji žiūri ne „gamykliškai“. „Lavazza“ labai daug investuoja į kokybės tyrimus, į mokymus nors Lietuvoje, deja, ne visi tai supranta.
Kiekvieną pirmadienį portalo skaitytojams yra pateikiamas klausimas apie kavą. Teisingai į jį atsakę trys skaitytojai gauna prizą – jubiliejinę kavos skardinę. 120 metų kompanijos sukakties proga „Lavazza“ išleido specialią limituotą maltos kavos skardinių kolekciją. Tai 100% malta arabika, ji pasižymi intensyviu skoniu ir šokolado bei karamelės poskoniais. Kiekvienos skardinės dizainas - išskirtinis, jame atsispindi istoriniai „Lavazza“ kompanijos motyvai.
19-os savaitės prizus laimėjo: Mantas, Justinas ir Ginte.
