Širdis. Nuo seno žmonės tikėjo, kad širdyje slepiasi visi jausmai – meilė, neapykanta, gerumas, kaltė. Šiomis dienomis širdis simbolizuoja tikrą, tyrą meilę.
Tomo Urbelionio/BFL nuotr./Širdis |
Raudonos rožės. Tai mylimiausios Veneros gėlės. Raudona spalva simbolizuoja aistrą. Dėl šių priežasčių rožė tapo meilės simboliu.
Redo Vilimo/BFL nuotr./Raudonų rožių puokštė |
Kupidonas. Tai Meilės deivės Veneros sūnus. Jis žmogų gali priversti pamilti, paleidęs į jį vieną iš savo stebuklingų strėlių.
„Scanpix“ nuotr./Kupidonas |
Nėriniai. Prieš šimtmečius moterys nešiodavosi nėriniuotas nosinaites. Jei nosinaitė iškrisdavo, šalia esantis vyriškis turėdavo pakelti ją nuo žemės ir grąžinti ją pametusiai damai. Kartais jos specialiai „pamesdavo“ nosinaitę, kad susipažintų su joms patikusiu vyriškiu.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Nėriniai |
Rankos. Kadaise, vyriškiai piršdamiesi paprašydavo moters rankos. Ranka tapo meilės ir vedybų simboliu. Vėlesniais laikais ir pirštinaitės buvo laikomos santuokos simboliu.
Tomo Urbelionio/BFL nuotr./Susikibę už rankų |
Žiedai. Daugelyje šalių žmonės susižadėdami ar tuokdamiesi apsimaino žiedais. Prieš 2–3 šimtmečius buvo labai populiaru susižadėti per Šv.Valentino dieną.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr./Vestuviniai žiedai |
Balandžiai. Tai meilę simbolizuojantys paukščiai. Deivės Veneros mylimiausi paukščiai taip pat buvo balandžiai. Jie visą gyvenimą nekeičia partnerio, kartu rūpinasi savo paukščiukais. Šie paukščiai simbolizuoja ištikimybę ir meilę.
Kęstučio Vanago/BFL nuotr./Balandžiai |
Parengta pagal užsienio spaudą.