„Pirmą kartą įsimylėjau darželyje, man buvo treji ketveri metai, – pasakojo artistė. – Maža buvau labai negraži, o įsimylėjau tokį gražų berniuką Edviną, kuris buvo neabejingas gražuolei Viltei. Jis dažnai ją vydavosi ir visas net išraudonuodavo.“
Tada būsimoji aktorė sugalvojo moteriškai gudrią taktiką pelnyti mylimojo dėmesį.
„Atsimenu, grįžo mano dėdė iš jūros ir parvežė kramtomosios gumos – sugalvojau pavergti savo meilę ne grožiu, o kramtomąja guma, – šypsosi prisiminusi I.Norkutė. – Vieną vakarą likome mes dviese grupėje ir aš su ta „kramtūške“ mosavau jam prieš akis – jis žiūrėjo ir mačiau, kad nori. Tada atsiverčiau knygelę „Pelenė“ ir paprašiau, kad kitą dieną gražuolei Viltei jis pasakytų, kad jis yra princas, o aš – Pelenė. Už šį pažadą daviau gabalėlį kramtomosios gumos.“
Tačiau tai buvo tik pusė Ingos sumanyto plano.
„Dar paprašiau, kad jis mane kaip tą Viltę pagaudytų iki raudonumo. Taip mes bėgome ratais po grupę, jis vis klausė: „Ar jau raudonas?“, o aš rėkiau: „Ne!“ – kvatojosi aktorė. – Jau tada žinojau, kaip paimti vyrą. Jei ne grožiu, tai protu. O to proto tada tiek ir tebuvo, tai ėmiau turtu!“
