Kaip pasakoja N.Cesiulis, motociklo teises jis išsilaikęs gana vėlai, t.y. prieš 6–7 metus.
„Jaunystėje nenorėjau rizikuoti savo sveikata. Kažkaip tuo metu manęs motociklai ir nežavėjo, o po to kolegos ir draugai pradėjo keliauti. Pagalvojau, kad man irgi būtų labai sveika pravėdinti galvą. Todėl išsilaikiau teises, nusipirkau motociklą ir nuo to laiko tikrai daug keliauju po Europą, o ateityje galbūt keliausiu ir po pasaulį“, – užsimena N.Cesiulis.
Po 4 tūkst. kilometrų su draugais
Šiuo metu politiką ant motociklo galima pamatyti ir pačiame Alytuje. Kaip sako miesto meras, po varginančios darbo dienos 20 min. kelionė gerai prablaško susikaupusias mintis.
„Tiesiog važiuodamas užsimirštu, nes kai galvoju apie kitus dalykus, apie vairavimą, apie kelią, greitį, atstumus, stabdymą, pasimiršta visa kita. Tai į savaitę kartą-kitą tikrai tenka pavažiuoti“, – šypsosi jis.
Visgi kur kas rimtesnės kelionės motociklu yra tos, kurios nusikelia į atostogų laiką. N.Cesiulis vienai jų skiria daugiau nei savaitę, o kartu su savimi pasiima palapinę, specialią aprangą ir, žinoma, draugų kompaniją.
„Buvo maršrutų Lietuva-Lenkija-Vokietija-Olandija-Belgija. Kiti maršrutai buvo link Ukrainos“, – vardija politikas ir kaip vienus paskiausių maršrutų pamini Vengriją, Bulgariją, Slovakiją, Lenkiją, taip pat – skandinavų šalis.
Kiekvienais metais šie maršrutai draugų kompanijos yra keičiami. Tiesa, šių metų kelionė buvo gerokai pakoreguota pandemijos.
„Šiemet važiavome gan trumpai, nes iš kitos Europos dalies grįžus būtų reikėję karantinuotis. Kitas dalykas – pagalvojome, kad Baltijos šalys irgi yra įdomios ir kad galime daug ką pamatyti, taip kad važiavome per jas“, – šypsosi N.Cesiulis.
Viena politiko kelionė trunka apie 9–10 dienų, o per ją vyručiai sukaria net apie 3–4 tūkst. kilometrų. Alytaus meras pabrėžia, kad tai anaiptol nėra tik važiavimas. Per tą laiką draugai stengiasi ir pamatyti įdomių dalykų, surasti įdomių veiklų, pailsėti, paragauti nacionalinių patiekalų ir šiaip gerai praleisti laiką.
Beje, keliones draugų kompanija daro ne tik įdomesnes, bet ir kur kas saugesnes. „Galbūt yra ir tokių žmonių, kurie norėtų važiuoti vieni, bet 10–12 val. važiuojant motociklu ir reakcijos sulėtėja, ir miegas pradeda imti, tad yra pakankamai sunku.
O su draugų kompanija, jei vienam kažkas atsitinka, jei antram reikia kuro, o trečias nori valgyti, ketvirtą dar gamtos poreikiai šaukia, viskas darosi įdomiau.
Taip pat mes turime pasikalbėjimo įrangą, važiuodami nuolatos kalbamės, tai vis tiek yra ir įdomiau, ir pabendrauji su kolegomis, kurių, tarkim, metus nematei. Tiesiog draugų kompanijoje žymiai įdomiau važiuoti, saugiau, jei kažkam kažkas sugenda, tai kiti gali padėti, kažkas pavežti, kažką sutvarkyti...“ – sako N.Cesiulis.
Kelionėse tyko ir pavojų
Ne veltui čia pat Alytaus miesto meras užsimena apie tai, jog keliauti su kompanija yra kur kas saugiau. Kaip prisimena jis, dar per pirmąją kelionę, kurios metu vyručiai vyko į Olandiją ir Beligiją, iš 10-ies dienų 9-ias lijo.
„Be abejonės, mes dar buvome pasiėmę palapines, jose nakvojome. Taigi, būdavo, kad pastatai šlapią palapinę, ją šlapią surenki ir šlapias važiuoji, net nespėji išdžiūti. Manau, tame vėlgi yra tam tikras malonumas.
Nors visi sau gali leisti nuomotis viešbučius ir pan., bet tas ir yra įdomu, kad yra pakeičiamas gyvenimo tempas, atsisakoma komforto sąlygų ir važiuojama. Bet labai svarbu yra gera, neperlyjama apranga“, – akcentuoja N.Cesiulis.
Jis pasakoja dar šiais metais pakliuvęs į išties pavojingą situaciją: bevažiuojant į Taliną kompaniją užklupo kruša su ledukais. Kaip sako jis, buvo ir pavojingas kelias, ir vėjai gana pavojingi.
„Bet aš manau, kad tai yra kiekvieno motociklisto gyvenimas: nesušlapti arba sušlapus išdžiūti, nesušalti. Tai kaip ir tam tikras prieskonis važiuojant motociklu, nes daugelis įsivaizduoja, kad jie važiuoja su šortais ir šviečiant saulytei.
Bet ir ta pati saulė, kai buvo trisdešimt keli laipsniai temperatūros, buvo per šilta važiuoti. Tad oras, manau, idealiausias tada, kai yra plius 20 ir be lietaus. Visgi iš praktikos žinome, kad kai atostogauji, tai arba lyja, arba būna karšta. Todėl labai idealaus oro retokai sulauki“, – juokiasi politikas.
Taigi, paklaustas apie rizikas ir vieną pavojingiausių transporto priemonių, N.Cesiulis dar kartą pasiūlo neapeiti auksinės motociklininkų taisyklės: „Nėra blogo oro, yra bloga apranga. Manau, galima panaudoti tą patį posakį šioje situacijoje.“
O kaip į tokias, kartais pavojų kupinas, keliones reaguoja N.Cesiulio žmona? Ar nebaisu išleisti vyro į kelią, kai užpuola kruša? Politikas sako šeimoje turintis abipusį supratingumą hobiams, tad problemų šiuo klausimu nekyla. Tiesa, pati Aurelija ant motociklo sėsti, panašu, nenori.
„Kažkada buvau ir žmonai nupirkęs ir šalmą, ir aprangą. Man rodos, kad ji tik vieną ar du kartus važiavo su motociklu ir sakė, kad jai visa tai nepatiko. Todėl dabar keliaujame tik su kolegomis, vyriška kompanija“, – sako Alytaus miesto meras.
Motociklininkas – nebūtinai „chuliganas“
Toks iš pirmo žvilgsnio pavojingas ir netikėtas politiko hobis kartais patraukia ir merą atpažįstančių praeivių akį. Tokiu atveju N.Cesiulis sulaukiantis klausimų, kaip čia taip nutikę, kad pasirinko būtent šią transporto priemonę.
„Sustojus degalinėje ar kažkur toliau, žmonės atpažįsta, užduoda įvairių klausimų. Matote, pas mus, Lietuvoje, motociklas daug kam atrodo kaip kokio chuliganizmo priemonė, galbūt tarp motociklininkų daug yra ir greičio mėgėjų, kurie beprotišku greičiu važinėja, daro triukus, žmonėms naktimis neduoda užmigti.
Bet yra ir motociklininkų, kurie keliauja, nori naujų įspūdžių, potyrių. Manau, kad tarp vienų ir kitų yra labai didelis skirtumas. Mano tikslas yra motociklu keliauti ir tiesiog atsipalaiduoti juo važiuojant. Kaip kažkam hobis yra dviratis, sporto salė, man tai yra motociklas“, – šypsosi Alytaus miesto meras.
Tiems, kuriems tokie pomėgiai, kaip kad didžėjavimas ar meilė motociklams, atrodytų netinkama mero pareigoms, N.Cesiulis taip pat turi atsakymą.
„Jeigu toks esi žmogus, kodėl bijai tą parodyti? Ar reikia politikoje vaidinti tokį, koks nesi? Nežinau, aš pats atsisėdu, važiuoju, man patinka, tai yra mano gyvenimas. Kai dirbu darbe, bandau žiūrėti visuomenės poreikių, bet kai ateina mano asmeninio, privataus gyvenimo laikas, nebijau žvejoti ar važiuoti motociklu“, – sako jis.
-
Alytaus meras – apie praeitį už didžėjaus pulto: „Turėjau auskarų ausyse, liežuvyje, bamboje“
-
Monika Marija nusirėžė jos vizitine kortele laikytus plaukus: „Norėjosi kitą etapą pradėti atsinaujinus“
-
Žilvinui Žvaguliui – 55: apie iš naujo pakerėjusią Ireną, lepinamus anūkus ir jaunystės dienas
-
Ištekėjo žinoma plaukų stilistė Margarita Jakučinskaitė: pasipuošė sesers Viktorijos kurta rožine suknele
Kad ateityje daugiau nebekiltų siurprizų, susijusių su netikėtomis mero veiklomis, N.Cesiulis sutiko išvardyti visus savo likusius pomėgius dabar. „Dar medžioju, gan aktyviai žvejoju, man labai patinka grybauti. Šiandien kaip tik grįžau iš pagrybavimo – nieko neradau, bet bent po mišką pasivaikščiojau.
O šiaip patinka ir paprasta veikla, paprastas darbas, kuris padeda atsipalaiduoti nuo protinio mąstymo, kažką apsitvarkyti namuose, tą pačią žolę pjauti. Tikrai gerai kvepia ir gera atsipalaidavimo priemonė“, – pokalbį užbaigia jis.
TAIP PAT SKAITYKITE: 10 Lietuvos pažintinių takų įveikęs J.Gaižauskas – apie karantino suartintą šeimą ir atrastą šalies grožį
