Tikrai ačiū, nes jau baigėm balsus prarėkti ir nagus nusigraužti. Labai garsiai pykom ant teisėjų ir visokiais negražiais žodžiais keikėmės. Bet man ne gėda! :--)
Nors ir pergalė, didelės auforijos nejaučiam. Visų širdys kalatojasi, jėgų dainoms nebėra. Važiuojam iš arenos tykūs, ramūs. Džiaugiamės, kad rytoj laisva diena - keliausim į Efesą ir prie jūros.
Taip, Izmiras yra prie jūros, tačiau paplūdymio čia nėra, vien betoninės krantinės. Taigi, prie vandens galima tik kavos (alaus) išgerti.
FIBA trumpina mūsų himną
Jau antra diena iš eilės mūsų himnas grojamas ne iki galo. FIBA matyt nusprendė, kad lietuviams užteks ir trijų stulpelių, nėr čia ko taip ilgai dainuoti. Ir nors mūsų niekas negirdi, mes giedam iki galo! Vakar galvojome, kad tai klaida. Visko pasitaiko. Tačiau šiandien jau nebejuokinga.
Turkai stengiasi, kad būtų smagu
Turkai tikrai stengiasi. Kol stovim ir laukiam kada būsim įleisti į areną, organizatoriai organizuoja ratelius.
Mes irgi stengiamės
Mūsų merginos ne tik lipdo ir dekupuoja auskarus, jos pagal spec. užsakymus siuvasi, mezgasi sukneles. Čia užuomina verslininkams, kad patriotinių marškinėlių merginoms negana!
