Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) atkrintamųjų varžybų kovos pamažu įsibėgėja. Dėliojant paskutinius taškus pirmajame etape verta atkreipti dėmesį į ekipą, kuri vakar apmaudžiai nusileido savo varžovams Portlende. Ekipą, kuri kiekvienais metais atkrintamąsias varžybas pradeda aukštai pakeltomis galvomis ir su tikslu žengti toli, tačiau nuolat sezoną užbaigia netikėtai anksti. Ar šiemet istorija pasikartos, o gal netikėtas pralaimėjimas „Rose Garden“ arenoje tebuvo atsitiktinumas?
Dalase įsivyravo nesėkmių virusas
Jeigu kalbame apie Vakarų konferenciją tai prie pagrindinių konferencijos komandų neabejotinai priskiriame Dalaso „Mavericks“ ekipą, kuri metai iš metų reguliariajame sezone demonstruoja puikų žaidimą. „Mavericks“ sudėtis pastaruosius penkerius metus būdavo laikoma viena stipresnių lygoje ir reguliariajame sezone ekipos demonstruotas žaidimas tarsi ir nekeldavo abejonių, jog Dalaso krepšininkai sėkmingai žygiuos ir atkrintamosiose varžybose. O vis dėlto būdavo priešingai.
2006-07-ųjų pirmajame atkrintamųjų varžybų rate Dalaso krepšininkai turėjo skaudžiai pripažinti energingos ir sunkiai sustabdomu puolimu pasižyminčios Ouklendo „Golden State Warriors“ ekipos pranašumą. Serija pralaimėta rezultatu 4-2.
2007-08-ųjų sezono pirmajame atkrintamųjų varžybų etape Dalaso krepšininkai ir vėl patyrė fiasko – bendru serijos rezultatu 4-1 nusileista Naujojo Orleano „Hornets“ ekipai.
2008-09-ųjų atkrintamųjų varžybų pirmajame rate “Mavericks” pranoko tuo metu puolimu nepasižymėjusią San Antonijaus “Spurs” ekipą, tačiau konferencijos pusfinalyje apmaudžiai nusileido uraganinį puolimą demonstravusiai Denverio “Nuggets” ekipai bendru serijos rezultatu 4-1.
2009-10-ųjų sezono atkrintamosiose varžybose „Spurs“ atsirevančavo savo skriaudikams – pirmajame rate bendru serijos rezultatu 4-2 „Mavericks“ turėjo pripažinti puikiai puolime žaidusių varžovų pranašumą.
Ką visi tai byloja? Komanda stipri, puikiai žaidžia reguliariajame sezone, tačiau nesugeba nieko gero pasiekti atkrintamųjų varžybų etape.
NBA krepšinis atkrintamosiose varžybose keičiasi kardinaliai
Daugelis krepšinio mėgėjų Lietuvoje NBA krepšinį įsivaizduoja kaip greitą, akiai gražų, kupiną įspūdingų dėjimų bei epizodų žaidimą, kuriame laimi komanda pelniusi daugiausiai taškų, priešingai nei Europoje – komanda leidusi varžovams įmesti mažiau taškų. Reguliariajame sezone varžybų maratonas diktuoja tokį žaidimo stiliu, kuris paremtas individualia technika ir geresniu vienos ar kitos komandos nusiteikimu tą dieną. Reikia suprasti, jog NBA sezonas ilgas – 82 rungtynės, tarp kurių - gyvenimas lėktuve arba skirtingų didmiesčių viešbučiuose. Neabejotinai pasiruošimas atskiroms rungtynėms yra sunkiai įmanomas, nebent mūšiams su pagrindiniais konkurentais konferencijoje. Visa tai tęsiasi iki Balandžio mėnesio, kuomet prasideda atkrintamosios NBA kovos. Paradoksalu, tačiau komandos, greičiausiai bėgusios bei daugiausiai metusios taškų reguliariajame sezone, greičiausiai pražūva atkrintamųjų varžybų sūkuryje, kuriame vyrauja gynybinis krepšinis.
Kaip pavyzdį galima pateikti faktą, jog nuo 1999-00-ųjų metų NBA sezono iki 2009-10-ųjų metų buvo vos vienintelė komanda, pasiekusi NBA finalą, kuri puolimo reitinge tarp visų lygos komandų buvo dešimčia vietų aukščiau nei gynybos reitinge - tai Indianos „Pacers“ (1999-00). Tuo tarpu per analogišką laiko tarpą buvo net keturios komandos, pasiekusios NBA finalą, kurios puolimo reitinge buvo dešimčia vietų žemiau nei gynybos reitinge – tai Naujojo Džersio “Nets”(2001-02 bei 2002-03), Detroito “Pistons”(2004-05) ir Klyvlendo “Cavaliers” (2006-07).
Taip pat reikia nepamiršti fakto, jog komandos per pastaruosius trejus metus žaidusios NBA finaluose patekdavo į geriausiai besiginančių komandų penketukus. Tiesa, jos buvo stiprios ne tik gynyboje, bet ir puolime.
"Mavericks" atrodo stiprūs, bet ar tikrai?
Dalaso „Mavericks“ ekipa šiemet „ant popieriaus“ atrodo išties grėsmingai: startinis penketas: komandos smegenys - Jasonas Kiddas, „taškų mašina“ Caronas Butleris(gavęs traumą, iškritęs iki sezono pabaigos), atletiškas bei techniškas DeShawnas Stevensonas , įvairiapusiškas Shawnas Marionas, nesulaikomas metikas Dirkas Nowitzkis, gynybos ašis Tysonas Chandleris, svarbūs atsarginiai: energijos užtaisas, puikus technikos bei greičio derinys Jasonas Terry, greičiu daugelį pranokstantis J.J. Barea, snaiperis Predragas Stojakovičius, galingo sudėjimo „centras“ Brandonas Haywoodas.
„Mavericks“ sudėties pajėgumas puolime niekuomet nekėlė abejonių, tačiau net ir sėkmingame 2006-ųjų sezone komandoje nebuvo nei vieno pajėgaus gynyboje antrosios linijos krepšininko. Finale „Heat“ lyderis Dwyane‘as Wade‘as darė ką norėjo Dalaso aikštelės pusėje. Ką jau kalbėti apie pastaruosius penkis sezonus, kai komandoje išskyrus Ericką Dampierą bei šiame sezone jį pakeitusį Tysoną Chandlerį gynyboje efektyvių žaidėjų nebuvo ir nėra.
Tiesa, o kaip Jasonas Kiddas? Juk jis užima aukštą 15 vietą tarp lygos krepšininkų pagal perimtų kamuolių rodiklį, tačiau faktas tas, jog aukštas 1,5 vidutiniškai perimamų kamuolių vidurkis pasiekiamas milžiniška šio veterano patirtimi ir puikia žaidimo uosle, o ne konkrečiais gynybiniais sugebėjimais. Jasonas gynyboje susiduria su rimtomis problemomis, kai jam tenka gintis prieš aukštesnį įžaidėją ar po užtvarų, „išsikeitus“, varžovų puolėją. Su tomis pačiomis ūgio skirtumų problemomis susiduria ir kitas svarbus „Mavericks“ gynėjas Jasonas Terry, kuris būdamas vos 188 cm. ūgio, dažniausiai neturi jokių šansų gindamasis prieš dvimetrinius varžovų komandų gynėjus. Starto penkete traumuotą Caroną Butlerį pakeitęs DeShawnas Stevensonas taip pat nepasižymi gynybiniais sugebėjimais. Šis krepšininkas tėra vidutiniokas NBA lygoje ir nors „Mavericks“ treneris Rickas Carlisle‘as iš šio krepšininko dažniausiai laukia sėkmingos varžovų lyderių gynybos, D.Stevensonas retai atlieka šį darbą bent jau patenkinamu įvertinimu. Tuo tarpu lengvojo krašto puolėjo pozicijoje žaidžiantis Shawnas Marionas yra tipinis sunkusis kraštas, kadaise šioje pozicijoje žibėjęs Fynikso „Suns“ ekipoje. Dalase jis žaidžia lengvojo krašo pozicijoje ir dažniausiai susiduria su problemomis gynyboje tuomet, kai prieš jį stovi mažesnio ūgio, tačiau vikresnis puolėjas. S.Marionas taip pat negali kompensuoti J.Terry mažo ūgio problemų ir dengti varžovų lyderio gynėjo, nes paprasčiausiai liktų jam už nugaros. Dirkas Nowitzkis – krepšininkas, kurio metimo sugebėjimai ko gero vieni įspūdingiausių per visą lygos istoriją, gynyboje turi daug vargo gindamasis prieš dažniausiai fiziškai stipresnius NBA lygos sunkiuosius puolėjus. Komandos gynybos ašis Tysonas Chandleris – vienintelis ekipos krepšininkas gynyboje žaidžiantis efektyviai. Dažniausiai būtent jis vienintelis stengiasi užlopyti skylėtą komandos gynybą, tačiau ar jo vienintelio šiemet „Mavericks“ ekipai užteks stabdant pamažu įsibėgėjantį Portlendo „Trail Blazers“ puolimą? Ar Dalaso krepšininkai turi šansų vėliau, sėkmės atveju susidursiantys su čempionų titulą ginančiais Los Andželo „Lakers“ krepšininkais? Šie klausimai netrukus bus atsakyti. Kaip ir dar vienas: Ar pavyks "Mavericks" ekipai išgyti nuo sunkaus, įsisėnėjusio atkrintamųjų varžybų viruso?
