Žymioji Makiavelio citata „tikslas pateisina priemones" siekiant rekordo Alytuje nušvito oranžinėm spavom. Kamuolio bumpsėjimą palydėjo milžiniškos spūstys, daugybė nepatenkintų veidų, ašarų ir keiksmažodžių.
„Lietuviai dėl kamuolio ir papjaut pasiruošę", „Stovėjom vienoje eilėje apie 15 minučių, kol galiausiai viena iš savonorių sugebėjo pasakyti, kad stovim ne čia ir reikia eiti į kitą eilę. Gerai, nueinam, atsistojam, prastovim ten apie 30 min. kol galiausiai prieinam iki registracijos staliuko, užsiregistruojam dar kartą, paduodam tėvų parašytus sutikimus, vienu žodžiu, viskas kaip priklaso ir tada WOHOOO! Galim imti kamuolius ir treniruotis, tik bėda, kad iki kamuolių nusigrūst dar mažiausiai 15 minučių. Ir pagaliau šiaip ne taip prie kamuolių! Tada TIK 2 valandas pralaukus jį pagaliau gavau (būčiau gavus ir šiek tiek anksčiau, bet vieną kamuolį iš manęs atėmė grūstyje). Buvau pakankamai prasigrūdus ir prisižiūrėjus, kaip savanoriai, mėtantys kamuolius, jaučiasi lyg viską valdantys, puikuojasi...Ir net nebeskaičiuoju, kiek kartų gavau iš alkunių per galvą, kiek kartų užmynė ant kojos ir kiek kartų stumdė, tiesiog sąžiningai laukiau kamuolio. Ir taip aš jį gavau prakentėjus TIK apie 3 valandas", - tokie „facebook'iečių" komentarai socialiname tinklapyje apie akciją.
Vilnius paliko likimo valiai
Viskas, kas įvyko pirmadienį Dzūkijos sostinėje, neapsėjo be Vilniaus indėlio. Tiksliau, indelio trūkumo. Tik pranešę penktadienį dėl asmeninių priežasčių į Alytų neatvyksiantys kuratoriai visą svorį užkrovė vietiniams. O tiksliau Daivai Jokubauskienei, kuri tapo numeris vienas organizatoriumi mieste. „Jie nuo pat akcijos pradžios ėmėsi iniciatyvos - paskelbė rekordo akciją, registravo dalyvius, mums nurodinėjo, tačiau vėliau pasitraukė. O kai jie pasitraukė - iniciatyvos ėmėsi žemiausias socialinis sluoknis,- teigia Daiva,- Jums reikia pamatyti žmonių veidus. Atrodo, jog į tą kamuolį jie žiūri kaip į auksą, stūmdo kitus žmones, mušasi, atiminėja kamuolius iš silpnesnių. Baisu žiūrėti, kai nešasi ir velkasi krepšelius, prekybos centruose esančius vežimėlius pilnus kamuolių." Moters teigimu, labai trūko ir apsaugos. Savanoriai, kurie bandė įvesti šiek tiek tvarkos buvo nuslopinti. „Vilnius darė viešuosius pirkimus, mes sąlygų visų nežinome, tik matome faktą - apsaugos trūko". Alytaus miesto savivaldybės sporto ir rekreacijos skyriuje dirbančios Daivos teigimu, viskas, kas buvo gražu, sutrypta, išniekinta, nes akcijos dalyvius apakino godumas. „Aukštesnės kultūros žmonės papraščiausiai atsitraukė. Masėje dominavo skurdžiausias vertybes bepuoselėjantys."
Labiausiai nukentėję savanoriai patys nežinojo, ką daryti
Alytaus žurnalistės Vidos Ramanauskaitės-Grišmanienės teigimu, „Vip communication", kurie organizavimo šią akciją, taip ir neišaiškino, kaip viskas turi vykti. Žurnalistės teigimu, buvo kalbų, jog atvyks koordinatoriai iš Vilniaus sustatyti viską į vietas, tačiau jie nepasirodė.„Kas kaip sugalvojo - taip ir darė. Kamuoliai irgi buvo bet kaip dalijami",- sako radijuje FM99 dirbanti Vida. Ypatingai didelę įtampą patyrė savanoriai, kurie tapo sausu lubrikantu tarp žmonių ir organizatorių. Vienas vaikinas tame pačiame socialiniame tinklapyje parašė: „Idiotizmas ne akcija. Kaip visada, Lietuvoj viskas gražiai atrodo tik ant popieriaus. Geriausia buvo, kai pradžioj visus registravo, paskui aprėkė savanorė, kad ko jūs čia stovit eilėj, eikit ten, kur kamuolius mėto. Mėtė iš pykčio paraudę savanoriai, nereikėjo nei registracijų nieko, tik naglai brautis kamuolių link. Apgailėtina." Tačiau Vidos teigimu, savanoriai buvo tie, kurie stengėsi užgalstyti ir spręsti susidarusią problemą. „Jiems teko patirti didžiausią spaudimą. Iškolioti keiksmažodžiais ar aptrankyti kartais ir ašaros nesulaikydavo".
Buvo ir didvyrių
Be jau minėtų savanorių bei pašalinių žmonių, kurie stengėsi sutramdtyti nevaldomą dėl kamuolio pašėlusią minią, buvo ir didvyrių. Štai socialiname tinklapyje „Facebook" radau vieną įspūdingą komentarą. Ne, ne Ramūnas jį parašė. „Normaliai - žiopliai nemoka nieko organizuoti. Savanoriai. Eina tegu jie į karą. Leiskite man! Aš viso šito nesureikšminu - nuėjau kažkaip tvarkingai su mase, išgelbėjau gal trim ar keturiem vaikam gyvybes. Norėjau nusukti dviem bobutėms galvas, o vienam diedukui koja, bet neesme - kažkaip priėjau. Žodžiu, man patiko. Nes tik kartą gali pasitaikyti tokia proga pabūti spaudžiamu sūriu. Nuėjau ir padavė vieną kamuolį, bet aš buvau jau piktas, todėl antrą dar išsitraukiau iš fūros, bet parašą padėjau."
