Vienoliktokui uteniškiui Nerijui Rukštelai vaikščioti po miestą su pasaulio motokroso čempiono medaliu nėra kada. Neturi laiko jis ir merginoms, todėl tos, kurios tikitės lengvabūdišku ar kiek subtilesniu žvilgsniu prasibrauti iki jo širdies – nesitikėkite lengvos pergalės. Nerijus pergalių skonį žino, todėl jį sužavėti galbūt pavyktų tik tuo atveju, jei šoktumėte ant jo motociklo ir sugebėtumėte priversti paspausti stabdį. Bet... Apie viską nuo pradžių.
- Kokio amžiaus pradėjai važinėti motociklu?
- Penkerių metų.
- Kodėl pasirinkai būtent šią sporto šaką?
- Kai pamačiau kitus šios sporto šakos atstovus, man jau nebuvo kitos minties, na, kad galiu motokrosą iškeisti į kitą sportą.
- Kas paskatino lankyti užsiėmimus?
- Iš pradžių – didelis noras važiuoti. Tėvai irgi neprieštaravo, nes norėjo, kad užsiimčiau kokiu nors sportu.
- Kokią vietą Tavo gyvenime užima motociklas? Ar esi bandęs įsivaizuoti savo gyvenimą be jo?
- Jis man labai reikšmingas. Nesistengiu galvoti, kas bus toliau.
- Motokrosas – ekstremalus sportas. Ar tėvai nebandė atkalbėti nuo šio pomėgio?
- Kai man buvo apie 12 metų, bandė, bet jau buvo per vėlu.
- Žinome, kad turi kuo pasigirti, tad norėtume išgirsti Tavo laimėjimus.
- Nemėgstu kalbėti apie juos, nes tai praeitis. Reikia gyventi šia diena.
- Tikriausiai Tavo namų lentynas puošia medaliai ir taurės. Gal skaičiavai, kiek jų esi laimėjęs?
- Nemažai turimų taurių namie nebelaikau, nes užima per daug vietos. Buvau suskaičiavęs anksčiau, bet tai buvo seniai.
- Jei ne paslaptis, kokią didžiausią pinigų sumą esi laimėjęs?
- Ta suma juokinga, jei lygintume su tuo, kiek reikia išleisti norint užsiimti šiuo sportu.
- Ar šiam sportui reikia daug investicijų? Kas Tave remia finansiškai?
- Iš pradžių buvo labai sunku, bet dabar jau po truputį darosi lengviau, nes atsiranda daugiau gerų žmonių, kurie padeda. Lietuvoje tik krepšinį labai remia, o į kitas sporto šakas nekreipia dėmesio.
- Ar jautiesi žinomas?
- Drįsčiau abejoti. Nors esu pasaulio čempionas 50cc klasėje, kad mane geriau žinotų ne tik Lietuvoje, turėčiau dar geriau važinėti.
- Ar randi laiko mokslams? Kaip save įsivaizduoji ateityje? Gal norėtum būti treneris?
- Dabar yra daug planų ir nežinau, kaip viskas susiklostys.
- Su motociklu praleidi daug laiko. Gal jis jau turi vardą?
- Ne, motociklas – tai negyvas daiktas, jam vardas netinka.
- Esi dar gana jaunas. Ar pradėjęs užsiimti motokrosu bent įsivaizdavai, kad pasieksi taip daug?
- Norėjosi dar daugiau.
- Ar daug fizinių ir dvasinių jėgų reikalauja ši sporto šaka?
- Reikia sportuoti kiekvieną dieną. O ypač žiemą – ruoštis sezonui. Manau, jeigu fiziškai gerai pasiruoši, nereiks ir dvasinių jėgų.
- Tikriausiai patyrei nemažai fizinių traumų. Jei neskaudu prisiminti, papasakok, ką baisaus teko iškęsti.
- Apie tai nenorėčiau kalbėti.
- Jei Tavo geriausias draugas sakytų: „Nerijau, noriu užsiimti motokrosu“, ar pritartum jo sprendimui, ar bandytum atkalbėti?
- Jeigu jis turėtų sąlygas sportuoti, aišku, pritarčiau.
- Gal gali paatvirauti, ar Tavo širdis jau kam nors pažadėta, ar vis dar ieškai tos vienintelės?
- Ne, neturiu ir artimiausiu metu neketinu, nes stengiuosi kuo daugiau dirbti fiziškai.
- Kuo užsiimi laisvalaikiu? Ar rastum laiko panelei?
- Taip daug laisvo laiko neturiu, kad vaikščiočiau su panelėmis.
- Ar turi daug gerbėjų? Kokių komentarų sulauki?
- To nežinau. Gal ir yra keletas. Visi komentarai geri, dažniausiai.
- Ar niekada nekilo mintis tiesiog mesti šį sportą? Jei taip, tai kodėl?
- Ne, dar nebuvo tokios minties. Tikiuosi, ir vėliau nebus.
- Koks laimėjimas tau pats brangiausias? Kodėl?
- 2002 metais tapau pasaulio čempionu 50cc klaseje. Tai didžiausias mano laimėjimas per 12 sportui paskirtų metų.
- Kokie jausmai užvaldo prisiminus tą dieną, kai juo tapai? Ar vis dar vaikštai pakėlęs nosį?
- Tada dar nelabai supratau, ką tai reiškia. Nosies pakėlęs nevaikščiojau niekad.
- O jei ne motokrosas, kaip manai, kuo dabar užsiimtum gyvenime? Gal turi kokių neatskleistų talentų?
- Kiekvieną penktadienį ir šeštadienį eičiau į klubą ir šokdinčiau gražiausias „paukštytes“. Tai ir būtų pagrindinis sportas.
- Gal turi kokį talismaną? Kas Tau padeda iškovoti tiek daug pergalių?
- Mano talismanas yra žaibas.
- Papasakok, kiek prakaito išliejai, kol pradėjai skinti prizines vietas?
- Daug darbo valandų.
- Jau lyg ir viską esi pasiekęs – žinomas kaip pasaulio motokroso čempionas. Koks dabar Tavo tikslas?
- Svajonė – sportuoti Amerikoje, turėti savo komandą ir gyventi iš motokroso.
- Papasakok apie savo dienotvarkę. Kiek laiko skiri savo mylimam sportui?
- Vasarą beveik visas dienas. Ryte pasportuoji profilaktiškai, o nuo pietų pradedi ruoštis treniruotei.
- Trasoje esi ryžtingas, drąsus, o koks esi mokykloje, namuose?
- Lėtas, kartais ramus, kartais ne. Sportuodamas išeikvoju visą energiją, daugiau nieko nebegaliu padaryti.
- Į kurį motokrosininką Tu lygiuojiesi dabar? Gal turi kokį favoritą?
- Ne, neturiu.
- Kaip manai, ar Tavo šlovės pavydi bendraamžiai?
- Tai jų reiktų ir paklausti. Man jie nieko nesako.
- Mes linkime stipriai laikyti motociklo vairą ir nepasiduoti. Ko palinkėtum pats sau?
- Kad daugiau nebūtų traumų ir kad gerai sektųsi.
Parengė Akvilė Svirskaitė, jaunimogidas.lt
