Sveiki, sveikinu visus su pradsidėjusia krepšinio švente, kuri truks net 19 dienų. Tikėkimes, kad šventinė nuotaika išsilaikys viso čempionato metu, o jos kulminacija taps Lietuvos rinktinės triumfas. Taip pat naudodamasis proga norėčiau pasveikinti visus moksleivius ir jų mokytojus su Rugsėjo pirma ją diena, o ypač savo mokyklą, Elektrėnų Versmės gimnaziją.
Šiandien įvyko tai, apie ką prieš kelis metus, net nedrįsau pasvajoti. Esu akredituotas žurnalistas Europos krepšinio čempionate Šiauliuose, šalia manęs stovi vieni iš geriausių trenerių Europoje, tokie, kaip Duško Ivkovič, Simone Pianigiani, Europos ir NBA žvaigždės Dirk Nowitzki, Tony Parker, Andrea Bargani, Danilo Gallinari ir kt., ir jie netik stovi, bet ir žiūri tiesiai man į akis, kalbasi su manimi, aš net neabejoju, kad mano vietoje norėtų atsidurti daugelis krepšinio aistruolių iš visos Europos. O visa tai, kas dabar vyksta aš vadinu-pasaka, jūs turbūt nepatikėsit, tačiau aš sau įsižnybiau, kad įsitikinčiau ar as nesapnuoju, vienu žodžiu nerealu!!!
Tačiau ne visos pasakos prasideda laimingai. Diena prasidėjo neypatingai gerai,įsėdau į man netinkamą mikriuką, todėl teko dvidešimt minučių pasivažinėti aplink Šiaulius, kol galiausiai vairuotojas paklausė, kur aš važiuoju, tada jis man paaiskino, į kokį sustojimą, man reikia nueit, netgi grąžino sumokėtus pinigus. Autobuso stotelėje miestiečiai pastebėjo, kad esu ne vietinis, tad jie man maloniai paaiškino, kaip nusigaut iki arenos, panašu, kad krepšinis tikrai daro stebuklus, netgi lietuviai iš niūrių, susiraukusių ir piktų žmonių, krepšinio dėka tampa nuoširdus, malonūs ir padedantys.
Nusigavus iki arenos mano bėdos nesibaigė, nepasiėmiau kompiuterio, tad teko kviestis taksi ir sugrįžti namo jo pasiimti, iki pirmųjų varžybų tarp Italijos ir Serbijos laiko buvo likia neperdaugiausiai, negana to, dar ir telefonas buvo ties mirties pabaiga, ačiū dievui, viskas baigėsi gerai, ir rungtynė ms neprasidė jus aš buvau savo darbo vietoje.
Ramiai sėdėdamas pagalvojau, negali būti aš tikrai esu čia, apie šį momentą dažnai pasvajodavau, o dabar tai virto realybė. Įspūdžai tikrai geri, sąlygos sudarytos puikios, nusiskundimų beveik jokių, vienintelis nusiskundimas yra tas, kad jau po pirmųjų varžybų pasibaigė kavos aparato amunicija.Finalinei sirenai paskelbus čempionato atidarymo rungtynių pabaigą, pavyko pakalbinti Italijos rinktinės lyderį šiose varžybose, jis sudarė paprasto, visiškai nepasikėlusio žmogaus įspūdį, tai mane tikrai sužavėjo, taip pat ir kiti italai, kantriai dalijo interviu tiek savo, tiek užsienio žiniasklaidai, nors jie pralaimėjo rungtynes ir nuotaikos neturėjo būti pačios geriausios, visiškai kitaip pasirodė serbai, mažai bendravo su žiniasklaidos atstovais, man asmeniškai jie pasirodė arogantiški ir pasipūtę.
Sudalyvavau pirmoje spaudos konferencijoje savo gyvenime, buvo tikrai įdomu, uždaviau klausimą Toronto Raptors lyderiui Andrea Bargani, klausimas nebuvo susijęs su varžybomis, o spaudos konferencijoje negalima užduoti klausimų, nesusijusių su varžybomis, tuo metu aš šitos taisyklės nežinojau, o serbų rinktines treneris buvo didžiausias dienos nusivylimas, jis pasirodė labai arogantiš kas ir pasikelęs , tuo metu, kai aš uždavinė jau klausimą Barganiui, jis akivaizdžiai parodė savo nepasitenkinimą, skirtingai negu kiti spaudos konferencijoje dalyvavę asmenys.
Varžybų diena pasibaigė gana vėlai, paėmus interviu iš Chriso Kamano, sudalyvavus spaudos konferencijoje išvykau namo, kur tęsiu savo darbus, nors ir su labai stringinėjanč iu internetu bei kompiuteriu be lietuvišku raidžių esu laimingas galėdamas dirbti šiame čempionate ir savo džiaugsmu dalintis su jumis.
